Bulvikio rage esantis vadinamasis Nidos oro uostas veikė iki 1999 metų. D.Jasaitis pamena, kaip anuomet, dar iki nepriklausomybės atgavimo, lėktuvais An-24 vykdavo skrydžiai į Kuršių neriją iš sostinės, Kauno bei Palangos.
„Raketa brangiau kainavo atplaukt nei atskrist“, – pamena meras.
Nuo 1998 metų kurį laiką Nidos oro uostą buvo leidžiama naudoti tarnybinėms reikmėms, ir jo rekonstrukcijai iš valstybės buvo skirta 5,6 mln. litų. Pirmajame rekonstrukcijos etape kilimo ir tūpimo takas nuo 600 metrų buvo pailgintas iki 815 metrų, iš abiejų tako pusių įrengtos 4 metrų pločio juostos lietaus kanalizacijos sistemai įrengti. Antrame etape buvo planuojama prailginti taką iki 1 200 metrų, kad jame galėtų leistis nedideli keleiviniai lėktuvai, tačiau dėl žaliųjų protestų šių planų buvo atsisakyta.
Valstybinėje registro įmonėje buvo įregistruotas 14,4 ha žemės sklypas skrydžio juostai su saugos zonomis. 2001-ais dėl lėktuvo avarijos čia buvo uždrausta leistis visiems lėktuvams, išskyrus sraigtasparnius.
Po kelerių metų, 2005-ais, Neringos miesto taryba nusprendė užbaigti pradėtą oro uosto rekonstrukciją. Antrojo etapo metu buvo planuojama pašalinti kliuvinius, esančius oro uosto teritorijoje, įrengti vandens valymo įrenginius. Tačiau Klaipėdos apskrities viršininko įsakymu Neringos savivaldybei atimtos teisės tvarkyti žemes aplink pakilimo taką, kurios reikalingos oro uosto rekonstrukcijos užbaigimui.
Paskraidė vos vieną vasarą
2015 metais valstybė sugrąžino oro uostą savivaldybei. 2016-ais jame prasidėjo įvairūs parengiamieji darbai: buvo kertami aukšti medžiai, perdažomas kilimo ir tūpimo takas, įrengiamos vėjarodės.
Netrukus čia vyko aviacinė šventė ir nuo 2016 metų birželio, gavus Civilinės aviacijos administracijos (CAA) leidimą, aerodrome ėmė leistis lėktuvai. Per tą vasarą, skaičiuojama, jų atskrido per 40 – tiek iš Lietuvos, tiek iš užsienio. 2017 metais Lietuvos kariuomenės vadas pasirašė įsakymą dėl skrydžių pasienio zonoje, tad nuo tol nebebuvo išduodami leidimai rengti sportinius, rekreacinio, pramoginio ir panašaus pobūdžio skrydžius. Nesusiję su valstybės valdymo, paieškos ir gelbėjimo darbais lėktuvai čia kilti ir tūpti nebegalėjo.
Neringos meras Darius Jasaitis iki šiol pamena, kaip minėtais metais kažkurią vasaros dieną apsilankęs aerodrome ten suskaičiavo 12 stovinčių privačių lėktuvų. Tą vasarą pasakoja ir pats skridęs iš Palangos į Kuršių neriją.
„Ir taksistai dirbo, ir kažkas lėktuvus saugojo. Po labai ilgos pertraukos tada buvo pavykę vėl leisti skrydžius vienam sezonui su lauko aikštelės statusu. Tai labai greit baigėsi. Tikimės, kad ir vėl prasidės, – 15min kalbėjo D.Jasaitis. – Norinčių vadinamosios VIP klasės ar 5 žvaigždučių paslaugų, o ne stovėti eilėse prie kelto, yra didelis poreikis tiek užsieniečių, tiek lietuvių.
Daug kas neatvažiuoja, nes negali leisti sau stovėti tris valandas eilėje. Ne su vienu tokiu ir man yra tekę bendrauti. Sako, rinktumėmės poilsį, jei pasitaikius ekstra atvejui nebūsime įstrigę ir galėsime išvykti, kitaip galim prarast milžiniškas lėšas. Taip pasirenkami kiti kurortai. Mes bandome įregistruoti aerodromą, toks yra ir Birštone, ir Druskininkuose, ir Kaune, ir kitur. Jiems dar, tiesą sakant, neapkalbant, iki tokio aerodromo kaip mūsų toli, nes čia yra vienas geriausių. Šiaip aerodromas būna pievose, o mes turim asfaltuotą taką ir tiek metų nesugebam nieko padaryti.“
Daug kas neatvažiuoja, nes negali leisti sau stovėti tris valandas eilėje, – sako D.Jasaitis.
Savivaldybė siekia pakeisti statusą iš lauko aikštelės į aerodromą. Biurokratiniai procesai dar tebevyksta, tvarkomi dokumentai, derinamos peripetijos su aviacijos institucijomis.
„Turim jau prašymą iš vokiečių atskristi, tokį mačiau. Kitą savaitę atvyksta atsakingas asmuo, kuris tvarko situaciją. Kol kas daug kas nurašoma ant Covid-19, kažkas kažkam dokumentus siuntė, bet ne ten nusiuntė. Manau, kad esam tiesiojoj įregistruoti aerodromą. Planuojam, kad jau liepą. Bus labai negerai, jei nepaleisim aerodromo statuso. Čia galės skristi tik privatūs, eksperimentiniai lėktuvėliai iki šešių vietų“, – pasakojo D. Jasaitis.
Jis lyg rimtai, lyg juokais sako, kad jei šis projektas nepavyks, beliks aerodromo erdvę apstatyti saulės baterijomis.
Svarbu netrikdyti gyvūnijos
Pasak Kuršių nerijos nacionalinio parko vadovės Aušros Feser, parkas nebūtų prieš aerodromą, tačiau labai svarbu, kad jis netrikdytų šio kurorto rimties.
Apskritai, ar bus skraidoma virš Nidos, ar bus leistina skraidyti virš miesto. Tam tikras triukšmas, fonas ne itin tiktų tokiam kurortui kaip Neringa, – sakė A.Feser.
„Mes labai norėtume, kad būtų tvarka labai aiški, kas vyksta, kaip vyksta skraidymai, pakilimai, nusileidimai. Norėtume tokią pamatyti, kol kas nėra. Tvarkymo plane parašyta, kad tokia tvarka turi būti. Jei tvarkingai galima naudotis, suderinti visų interesus... Labai svarbu, kaip bus skraidoma, ar nekenks paukščių migracijai, svarbiam gamtai laikui. Apskritai, ar bus skraidoma virš Nidos, ar bus leistina skraidyti virš miesto. Tam tikras triukšmas, fonas ne itin tiktų tokiam kurortui kaip Neringa, savivaldybė tai irgi supranta, kad atitinkami sprendimai turi būti priimti“, – kalbėjo A.Feser.
Anot jos, anksčiau yra buvę visko – lėktuvas vos nusileidęs vėl kildavo į padangę. Būdavo rengiami pažintiniai skrydžiai virš Kuršių nerijos.
„Suprantu, kad vienam žmogui iš aukštai pažiūrėt labai gražu, bet tūkstančiui žmonių apačioj nėra labai gerai“, – sakė vadovė.
