6 bendraminčiai su kuprinėmis ant pečių
Olimpinis ir daugkartinis Europos bei pasaulio orientacinio sporto čempionas Tomas Kuzminskis niekad nestokojo užsidegimo naujiems iššūkiams. Ieškojo naujų avantiūrų, nuotykių. 2006-aisiais jis iškovojo vietą Lietuvos sveikųjų orientavimosi rinktinėje ir vyko į pasaulio čempionatą. „Buvau vienas kurčiasis tarp sveikųjų. Nebuvo lengva“, – 15min yra pasakojęs T.Kuzminskis. Prieš kelerius metus orientacininkas leidosi su kitu kurčiuoju Roku Koveckiu ir į kelionę aplink tėvynę dviračiais. R.Koveckis dueto įspūdžius aprašė 15min portale.
Pastaruoju metu jo akys nukrypo į bene gražiausią Europos salą – Atlanto vandenyne iškilusią Madeirą. T.Kuzminskis ėmėsi ieškoti bendraminčių, kurie kartu norėtų patyriminio žygio metu išnarstyti gražiausius Portugalijai priklausančios salos kampelius.
Praėjusių metų vasarą T.Kuzminskis buvo suorganizavęs žygį Dzūkijos nacionaliniame parke. Kelias dienas su bendraminčiais, taip pat klausos negalią turinčiais, leido gamtoje. „Ir mums taip patiko tas žygis, ta atmosfera, viskas, ką veikiame, – per gestų kalbos vertėją 15min pasakojo būsimo žygio dalyvis Algirdas Pazdrazdis. – Vakare jau pradėjome mąstyti apie tolimesnę kelionę, svarstyti, ar sutiktų kas vykti į ilgesnį žygį savo lėšomis.“
Idėja iškart užsidegė pats A.Pazdrazdis – taip pat sportininkas. Jis – buvęs krepšininkas, 2015 m. kartu su Lietuvos vyrų kurčiųjų krepšinio rinktine iškovojęs auksą pasaulio čempionate. Šiu metu A.Pazdrazdis dirba Vilniaus kurčiųjų sporto klube „Gestas“, veda rekreacinius ir fizinius sporto renginius Vilniuje. Žygio pasiūlymą drąsiai priėmė ir dar keturi kurtieji: Adas Aužbikavičius, Kazimieras Dauskurtas, Valdas Katutis ir Edgaras Veskelis. Idėja žavėjo ir daugiau žmonių, bet prisijungti kai kurie negalėjo ar tiesiog pabūgo rizikos.
Ir štai jau už kelių savaičių, vasario 17 d., šešetukas su kuprinėmis ant pečių leisis į patyriminį žygį po Madeirą. Po salą keliautojai žygiuos dvi savaites, viešbučius jiems atstos palapinės, restoranų patiekalus – lauko sąlygomis gaminamas maistas. Žygiuos kitokio klimato keliais, pamatys kitokią gamtą, pajus Madeiros dvasią ir išbandys organizmo jėgas.
Kurtumas – ne kliūtis
Žygeiviai su klausos negalia nori parodyti visuomenei, kad kurtumas – ne kliūtis keliauti. Kad jiems taip pat svarbu – ir jie nori – išeiti iš savo komforto, išbandyti naujoves ir patirti pasaulio pažinimo džiaugsmą.
Šis žygis pareikalaus ištvermės ir jėgų – juk visus daiktus, reikalingus dviem kelionės savaitėms, teks nešti ant pečių kuprinėse. „Tai nebus lengvas pasivaikščiojimas. Lipsime ir į kalnus, per dieną planuojame nueiti 10-20 km. Bus tikras išlipimas iš komforto zonos“, – 15min pasakojo A.Pazdrazdis. Jis patikino, kad tokiai ruošiamasis atsakingai – žygeiviai lanko treniruotes, kad organizmai priprastų prie krūvio, kruopščiai tarpusavyje derina, kokie daiktai bus imami – kad nebūtų apsikraunama papildomu svoriu.
Nors visi jie nėra naujokai kelionėse, vyrai pirmą kartą leidžiasi į tokį ilgą ir ištvermės pareikalausiantį žygį, kurio visi dalyviai negirdi. Ar nebaisu? „Jeigu bijai vilko, neik į mišką, – besišypsodamas atsakė A.Pazdrazdis. – Mes vilkų nebijom.“
Pašnekovas pasakojo, kad jokių specifinių baimių dėl to, kad visi žygio dalyviai turi klausos negalią, nejaučia. Juk kitose šalyse dauguma mūsų negali susikalbėti, tad naudojasi gestais, rašo žinutes telefone, ant popieriaus lapo. „Didelių kliūčių keliaujant būnant kurčiam nesu patyręs“, – patikino A.Pazdrazdis.
Jis svarstė, kad kai kuriems kurtiesiems net daugiau nerimo būna prieš keliones su girdinčiaisiais. „Jeigu būtum vienas kurčias tarp girdinčių, tikriausiai kiltų daugiau baimių, nepatogumų, nes sunkiau komunikuoti visiems“, – pasakojo A.Pazdrazdis, nors pridūrė, kad pats puikiai jaučiasi su visais žmonėmis.
Aktyvių kelionių patirties jis turi nemažai. Su draugais (beje, girdinčiaisiais) vykęs į Tatrus Slovakijoje, plaukęs upėmis kajakais, su žmona tris savaites praleido tyrinėdamas Norvegiją. Ar visuomet kelionėse norisi nenustygti? „Esu vykęs ir tiesiog į viešbutį, bet ten kitoks poilsis. Čia juk įdomiau, – užtikrino A.Pazdrazdis. – Kai važiuoji ilsėtis į viešbutį, tu neišlendi iš komforto zonos, tiesiog moki pinigus už malonumus. O čia jau kitaip – bus iššūkių, tyrinėsim gamtą. Jeigu nori kažką gyvenime pamatyti, turi keliauti ir matyti savo akimis, o ne nuotraukas ekrane. To ir noriu savo gyvenime.“
Progresas požiūryje į kurčiuosius
Tą iš dalies padiktavo ir aplinkybės – nuo gimimo kurčio vyro visa šeima yra girdintieji. „Augau girdinčiųjų aplinkoje, tad man nėra diskomfortas būti tarp girdinčiųjų“, – patikino jis.
A.Pazdrazdis pastebi, kad kartais net daugiau nepatogumų yra girdintiesiems, o ne jiems. „Didžiausias išgąstis girdintiesiems tikriausiai būna baimė komunikuoti. Nežino, kaip pasakyti. Bijo prieiti prie mūsų, kažką išsakyti, – atviravo pašnekovas. – Dažniausiai pati pradžia jiems būna baisi. Bet jeigu abi pusės geranoriškos, tai problemų nekyla.“
O ir visuomenė, anot jo, keičiasi. Okupacijos metais buvo mažiau informacijos, ir patys kurtieji dažniau vengdavo kontaktų su girdinčiaisiais. „Bet dabar yra daugiau informacijos visiems, ir tikrai juntamas progresas požiūryje į kurčiuosius“, – patikino A.Pazdrazdis.
Visgi atskirtis dar juntama. „Manau, dėl to, kad girdintieji mažai žino apie kurčiuosius. Jiems tai atrodo negalia, pradeda mūsų gailėti. Dėl to mes ir norime viešinti kelionę, – kalbėjo būsimo žygio dalyvis. – Norime parodyti girdinčiųjų visuomenei, kad mes patys galime daug ką nuveikti, be girdinčiųjų, ir tai mums nėra kliūtis.“
