Kai pavasario saulė jau kiek šiltesnė, pradeda kirbėti skruzdėlynai. Mieguistos skruzdės dar niekur iš savo namų nekeliauja, tik šildosi ir įšilusios skuba vidun, kad šiluma galėtų pasidalinti su šeimynykščiais. Skruzdėlės Lietuvoje tyrinėtos labai menkai ir jų rūšinė sudėtis ištirta nepakankamai. Šiuo metu žinoma apie 40 rūšių. „Siekdami kuo daugiau sužinoti patys ir supažindinti jus visus su šiais gyvūnais, 2020 m. Kuršių nerijos nacionaliniame parke skelbiame skruzdžių metais“, – praneša parko direkcija.
Rudosios miško skruzdėlės labiausiai atpažįstamos, nes jų sukrauti aukšti skruzdėlynai dažnai matomi iš toli, tačiau skruzdžių bendruomenė paslaptinga ir dar daugelis jos mįslių yra neįminta. Mokslas apie skruzdėles vadinamas mirmekologija. Jei rašytume skruzdėms zoologinę pažymą, joje būtų užpildytos tokios grafos, kad jos priklauso: gyvūnų karalystei, nariuotakojų tipui, vabzdžių klasei, plėviasparnių būriui ir skruzdžių šeimai. Skruzdės ir tokie geliantys plėviasparniai kaip širšės ar bitės turi bendrą protėvį.
Evoliucijos eigoje dauguma skruzdžių rūšių prarado geluonį, bet išsaugojo nuodų liaukas. Sparnuotos skruzdės būna trumpą laiką ir tik jaunos patelės ir patinėliai. Dabartiniu metu yra žinoma apie 14000 skruzdžių rūšių. Jos gyvena miškuose, dykumose, kalnuose ir stepėse. Savuosius lizdus įkuria virš žemės ir po žeme, medžių lapijoje ir kamienuose, net žmonių namuose.
O kai kurios rūšys visai neturi pastovios gyvenamosios vietos ir visą laiką praleidžia kelionėse (žygiuose). Įvairių rūšių skruzdės labai skiriasi savo išvaizda, dažnai ir tuo, kuo minta, bet visas pasaulio skruzdes jungia bendras bruožas – tai visuomeniniai gyvūnai, gyvenantys šeimomis. Tokiose bendruomenėse gali būti nuo keliu dešimčių iki kelių milijonų individų. Skruzdžių šeimos – sudėtingos socialinės grupės, kur yra darbo pasidalijimas ir pastoviai tarp šeimos narių vyksta komunikacija. Šie vabzdžiai sugeba tarpusavyje koordinuoti labai sudėtingas veiklas ir kas neįveikiama vienai skruzėlytei, visam skruzdėlynui tampa įmanoma. Skruzdžių šeimyną sudaro viena vaisinga patelė – motinėlė ir į kastas pasiskirsčiusios darbininkės (tai nesubrendusios patelės). Kai kurių rūšių skruzdėlynuose būna iki kelių dešimčių motinėlių. Patinėlių gyvenimas trumpas, jie žūva tuoj po patelės apvaisinimo.
Mokslininkai tiriantis skruzdes, įsitikinę – jos tikrai turi intelektą, o tai yra gebėjimas mokytis ir išmokti bei susivokti naujose situacijose. Pasirodo skruzdės netgi renkasi „profesiją“, tai yra kokį darbą atliks skruzdėlyne: bus auklėmis (prižiūrės lervutes), žvalgais, maisto tiekėjais ar skruzdėlyno gynėjais. Skruzdės minta mišriu maistu. Darbininkės savo jėgas atkuria ėdesiu, kuriame gausu angliavandenių (turi daug energijos ir lengvai įsisavinami). Tuo tarpu gyvūninis – baltyminis maistas yra būtinas, kad lervutės (naujoji karta) galėtų sklandžiai vystytis. Skruzdžių motinėlė taip pat penima baltyminiu maistu. Skruzdės yra aktyvūs plėšrūnai ir sumedžioja didžiulius kiekius įvairių vabzdžių, jų vikšrų ir lervų, sraigių bei šliužų. Dauguma skruzdžių rūšių palaiko gerus tarpusavio ryšius (simbiotinius) su kitais vabzdžiais, grybais, augalais ir bakterijomis.
