– Pradėkime nuo to, kad vos baigusi 12 klasių išvykai į užsienį. Kur ir kodėl taip nusprendei padaryti? Kurioje šalyje gyventi tau patiko labiausiai?
– Jei atvirai – nežinau kodėl. Myliu Lietuvą, bet mintį ją palikti turėjau dar net nebaigusi 12 klasių. Manau, pasaulis per didelis visą gyvenimą praleisti toje pačioje vietoje. Baigusi 12 klasių Lietuvoje, išvykau studijuoti į Airiją, kur ir pragyvenau beveik dešimt metų.
Niekada negalvojau, jog gyvenimas susies mane su sporto industrija, bet jau paskutinius aštuonerius metus tuo užsiimu ir esu laiminga galėdama padėti kitiems, parodydama kelią į sveikesnį ir aktyvesnį gyvenimą.
Tiesa, vieną dieną visai netikėtai atsirado galimybė pabandyti išvykti į Kuveitą, ten planavau likti bent metus, tačiau visa tai užsitęsė daugiau nei penkerius metus. Dabar, vos prasidėjus koronaviruso plitimui pasaulyje ir dėl Kuveito naujų įstatymų, jau beveik metus gyvenu Bahreine, tačiau planų užsibūti ilgiau čia neturiu, o dalį vasaros praleidau ir savo gimtajame Rokiškyje.
Arčiausiai širdies visgi man yra Kuveitas, kur ir planuoju sugrįžti greitu metu – nesibaigianti vasara, mylimas darbas ir nuostabūs surasti žmonės nepaleidžia noro būti ten.
Nors nemeluosiu, yra dar sąrašas šalių, kur tikrai norėčiau pagyventi iki grįžtant į tikruosius namus.
– Kaip minėjai, penkerius metus gyvenai Kuveite. Kaip ten atsidūrei?
– Pasiūlymas išvykti gyventi į Kuveitą atsirado visiškai neplanuotai, nors tuo metu net nežinojau, kur ši šalis randasi. Bet juk tokios galimybės be priežasties neatsiranda?
Pasidomėjusi ir pasiskaičiusi daugiau apie šią šalį nusprendžiau rizikuoti ir pabandyti. Jau nuo pat pradžių žinojau, kad gyvenimas visiškai pasikeis. Kitoks gyvenimo stilius, religija, darbas, klimatas, tiesiog viskas visiškai nauja ir nematyta.
– Pakalbėkime apie pačią pradžią. Kokią nuomonę susidarei apie šalį, žmones?
– Man Kuveitas patiko nuo pat pradžių, nors dauguma žmonių manęs vis dar nesupranta ir klausia - kodėl? Taip, sutinku – jei esi naktinio gyvenimo ir vakarėlių mėgėjas, ši šalis tikrai ne tau.
Mane žavi Kuveito aplinka, šeimų artumas, nors galbūt iš pradžių žmonės ir atrodo šalti, bet susipažįsti su šeima ir iškart tampi jos nariu.
Kuveitas labai mažas, bet labai gražus, ypač išskirčiau pajūrio pusę. Nors ir vasaros be proto karštos (siekia iki 60 laipsnių karščio), bet į tai žiūriu kaip į puikų sezoną keliauti ir aplankyti naujas šalis.
Atvykus sunkiausia buvo priprasti prie kitokio gyvenimo tempo bei minties, jog dėl oro sąlygų lauke bus įmanoma praleisti labai mažai laiko.
Vykstantiems atostogų į Dubajų tikrai siūlyčiau aplankyti ir Kuveitą, nors kelioms dienoms – pamatyti tikro arabiško gyvenimo.
– Kaip šalyje žiūrima į emigrantus?
– Labai gaila, tačiau turiu pripažinti, jog į emigrantus niekada nebus žiūrima kaip į vietinius gyventojus. Didelės įtakos turi tai, iš kur tu esi atvykęs. Ne visos darbo vietos yra prieinamos visiems, net atlyginimai skiriasi ne tik nuo tavo išsilavinimo, bet ir nuo tautybės.
Ši situacija bėgant metams keičiasi ir gerėja, tačiau rasizmas tikrai jaučiamas, ypač kalbant apie Indijos, Filipinų ir Egipto gyventojus. Į europiečius, amerikiečius ar australus yra žiūrima visiškai kitaip, daug daugiau privilegijų, nors juk visi esame žmonės ir, mano nuomone, turėtume būti vertinami vienodai.
– Apskritai, kaip tau šalis? Kokie dalykai čia tau atrodo kitokie nei įprasti mums, europiečiams?
– Nuostabu, kad tai labai saugi šalis: nėra net minties, kad kažkas kažką pavogs, nereikia antrą kartą eiti patikrinti, ar užrakinai automobilį, kur kažką palikai – ten ir rasi.
Dažniausiai klausimų susilaukiu dėl religijos, kalbant šia tema tikrai niekada neteko jausti jokio spaudimo dėl priimto tikėjimo, galbūt kiek daugiau apribojimų yra Ramadano mėnesio metu, tačiau nesvarbu, kokioje šalyje gyventume – turime gerbti šalies įstatymus.
Dar įdomus dalykas – ne kiekvienas turi galimybę gauti kuveitietišką leidimą vairuoti automobilį. Tai priklauso nuo tavo darbo, einamų pareigų bei gaunamo atlyginimo.
– Koks yra laisvalaikis Kuveite?
– Laisvalaikis čia tikrai skiriasi lyginant su Europos šalimis: visiškai nėra naktinio gyvenimo, naktinių klubų, barų, alkoholis visiškai uždraustas. Retai pamatysi moterų ir vyrų grupę vakarieniaujant kartu, leidžiant laiką kartu, nebent tai bus šeima ar emigrantai.
Visas laisvalaikis sukasi maisto industrijoje, čia restoranų ir įvairiausių kavinukių tikrai netrūksta, o man, be proto mylinčiai kavą, ko daugiau ir gali reikėti? Apskritai Kuveitas siekia tapti pasaulio maisto sostine, kuo, net neabejoju, tikrai greitu metu ir taps, nes dar neteko aplankyti šalies su tiek daug įvairovės ir pasirinkimo maisto pramonėje.
Negaliu nepaminėti, jog pastaruoju metu čia gyvenant Kuveitas tikrai pasikeitė ir tapo draugiškesnis labiau aktyvų gyvenimą mėgstantiems gyventojams – nauji parkai, vandens pramogos ir vis dažniau rengiami maratonai bei įvairios varžybos. Tik gaila, jog tuo mėgautis galime tik žiemos metu, kadangi vasaros sezonas, kaip jau minėjau, yra per karštas.
– COVID pandemija palietė visą pasaulį. Kokia situacija buvo Kuveite?
– Vos tik prasidėjus pandemijai, visa šalis buvo uždaryta, įvesta komendanto valanda, kuri, beje, atšaukta vos prieš pora mėnesių. Komendanto valandos metu nebuvo galima palikti namų nuo 8-os vakaro iki 5-os ryto. Tiesa, vieną mėnesį buvo ypač griežti draudimai: galėjome išeiti iš namų tik tarp 16–18 valandos, vairuoti automobilius buvo uždrausta, nebent turėjai leidimą nuvažiuoti nusipirkti maisto produktų ar ištikus nelaimei, ligos atveju.
Iškart buvo uždaryti oro uostai, ir tik po kurio laiko turėjome galimybę išvykti iš šalies be jokių garantijų sugrįžti atgal. Dabar, praėjus jau beveik dviem metams, dauguma išvykusiųjų vis dar laukia galimybės sugrįžti ir pamatyti šeimas.
Daug emigrantų, tarp jų ir aš, buvome priversti palikti šalį dėl neatnaujintų vizų ar prarastų darbų.
– Kaip ir minėjai, mėgsti keliauti. Kokios šalys tau paliko didžiausią įspūdį?
– Neįsivaizduoju savo gyvenimo be kelionių, pasaulis juk toks didelis, ir kiekviena šalis yra savotiškai graži. Visada stengiuosi aplankyti naujas šalis, bet net negalvodama sugrįžčiau į Zanzibarą ir Balį. Zanzibaras ir Balis turi išskirtinę atmosferą, negaliu to žodžiais apsakyti. Tai lyg savotiška gili vidinė ramybė, kada gyvenimas sulėtėja, ir supranti, kiek nedaug reikia žmogui, kad būtum laimingas.
– Dalį vasaros praleidai čia, Lietuvoje. Kokie tavo ateities planai?
– Į Lietuvą paskutinį kartą buvau sugrįžusi prieš trejus metus. Šiais metais itin daug laiko praleidau čia, tai buvo turbūt ilgiausios atostogos gimtinėje nuo pat mano išvykimo. Buvau labai pasiilgusi savo šeimos ir čia esančių draugų. Koronavirusas daugumai žmonių priminė, kaip turėtume vertinti laiką, praleistą su artimaisiais ir mums svarbiais žmonėmis. Manau, dauguma tai buvo pamiršę. Ir visgi esu tikra, kad vėliau, baigusi savo keliones, grįšiu čia, į Lietuvą.
