KNNP kiekvienais metais pasirenka gyvūną ar vabzdį, su kuriuo nori supažindinti parko lankytojus. Pernai kvietęs pažinti drugius, o anksčiau vorus bei šikšnosparnius, šiemet KNNP visą dėmesį skiria miško darbininkei – skruzdėlei.
„Pagrindinė mintis – norime žmonėms ir vaikams sudaryti įspūdį, kad nėra baisūs tie vabzdžiai. Norime pabrėžti, kad nereikia jų trypti, mindžioti, kad jie labai svarbūs“, – sako KNNP biologinės įvairovės skyriaus vyr. specialistė D.Juškevičienė jau keliavusi su vaikų grupe į mišką, prie skruzdėlyno, kur pasakojo apie šių vabzdžių gyvenimą. Vos pradėtą pasakojimą netruko nutraukti šešiamečio verksmas, mat skruzdėlė žnybtelėjo.
„Girdžiu ašaras, o priėjus klausiu, kas nutiko. Sako: „Skauda“, o prilėkęs draugas sako: „Užmušti reikia“. Mūsų tikslas pasakyti, kad skruzdėlytė mažytė, ji fiksuoja, kad priešas atėjo sugriauti jos namus. Tai gynybinė skruzdėlės reakcija. Vaikams reikėtų pasakyti, kad netryptų, neskriaustų, žiūrėtų, kur lipa. Skruzdėlės gynybinis mechanizmas – išpurkšti skruzdžių rūgštį. Juntamas ir jo kvapas“, – pasakojo biologė, nustebindama, jog štai P.Amerikoje gyvena tokios skruzdės, kurioms įkandus susiformuoja tokio gylio žaizdos, tarsi kas būtų peršovęs koją. Lietuvoje šių vabzdelių nėra ko baimintis.
Pasak moters, dažnas nė nesusimąsto, kokia reikšminga miško gyvenime yra skruzdėlė. Vienas pavyzdžių – šernai, užsukantys į skruzdėlynus ir išknisantys.
„Skruzdžių rūgštis – vienas iš gydomųjų preparatų. Jei šernas ateina sužeistu šonu, jis gula į skruzdėlyną, ta rūgštis dezinfekuoja žaizdą. Ne veltui skruzdėlynas vadinamas miško sanitarine ligonine. Tarkime, atskrenda paukštis į skruzdėlyną, skruzdės išrenka iš paukščio plunksnų erkutes. Tai jam puikiausia SPA procedūra. Geniai, meletos mėgsta atskristi. Jei kažkada tektų pastebėti, tai ypatingai gražus procesas.
Girdžiu ašaras, o priėjus klausiu, kas nutiko. Sako: „Skauda“, o prilėkęs draugas sako: „Užmušti reikia“.
Dažnai vaikų klausiu, kokia skruzdžių reikšmė, ką gero jos daro? Retai, kas tai įsivaizduoja, o kiek daug yra mažų niuansų, jau nekalbant apie sėklų platinimą augalams. Skruzdėlės išnešioja sėklytes. Medicinoje naudojama daug dezinfekantų, kad ir gydytojams prieš einant į operacinę nusipurkšti, kuriuose viena sudedamųjų dalių yra susintetinta skruzdžių rūgštis“, – pasakojo D.Juškevičienė.
Tyrinės skruzdes
Moteris kartu su mokslininkais, padedami ir žinovo iš Čekijos, šią vasarą ketina tyrinėti Kuršių nerijos miškus ir skirti dėmesį skruzdėlėms. Nors daugeliui atrodo, jog skruzdėlių tesama vienos ar poros rūšių, manoma, jog šioje unikalioje Lietuvos vietoje gyvena apie 30 rūšių skruzdėlių. Biologė sakė nekantraujanti pradėti tyrinėjimo procesą. Mūsų šalyje kol kas šie vabzdžiai yra mažai tyrinėti. Mokslininkai ketina išsiaiškinti, kuo skiriasi smėlyje, medžiuose ir kitose vietose gyvenančios skruzdės.
„Kai pradedi gilintis, kuo skiriasi rūšis, štai, pavyzdžiui, ant pilvelio gali būti įrėžis ir tai jau skirtinga rūšis. Plika akimi nematytum ir nepasakytum. Aišku, jos ir dydžiu skiriasi“, – sakė biologė.
Lankytojų centre – skruzdėlių namai
Jau penktadienį, 14 val. Smiltynės lankytojų centre vyks sezono atidarymas. Jame bus pasakojama apie skruzdes, jų gyvenimą. Papasakoti apie šiuos vabzdžius ketina ir vaikai, kurie pasirinko štai tokį neįprastą augintinį savo namams.
Vienas toks skruzdėlių „namas“, vadinamas formikariumu, jau įkurdintas Nidos lankytojų centre. Skruzdės čia atkeliavo mėgintuvėlyje. Kol kas čia įkurdinta viena motinėlė ir 15 skrudžių. Sezono metu jų gretos turėtų pagausėti. Vabzdžiai čia gyvena artimomis gamtai sąlygomis. Formikariume galima išvysti ir smėlio, vandens.
Kuršių nerijos nacionalinis parkas kvietė išrinkti Nidos lankytojų centre gyvenančiai skruzdei-motinėlei vardą. Originaliausiu pasiūlymu tapo vardas Kuršė.
„Didžiausias noras supažindinti iš arčiau, kad žinotų, jog augintinis gali būti ne tik šuniukas, kačiukas, bet ir skruzdėliukas. Auginti nesunku, tik ta pradžia visada su daug baimių, kiek čia visko reikės. Paskui ta priežiūra labai minimali, net smagi. Relaksacinė veikla, stebėti labai įdomu, kaip kambarius įsikuria, yra atskiros nišos, vienoj vietoj turi maisto sandėlį, kitur motinėlė, toliau auklė, kuri prižiūri kiaušinėlius. Super organizmas, kurį įdomu stebėti, – pasakojo biologė. – Visą sezoną kviečiame registruotis moksleivius, šeimas, turime vidaus edukaciją ir edukaciją lauke, kai einame į gamtą, prie skruzdėlynų, matuojame aukštį, maitiname, žiūrime, ką mėgsta, saldžiai, ar sūriai. Labiau skruzdės obuoliukus ir saldumynus mėgsta negu daržoves, kaip ir vaikai“.
Sezono atidarymo metu ir visą sezoną, dalyvaujant edukacijose antradieniais ir ketvirtadieniais, lankytojai galės gilinti žinias apie skruzdėles. Ar jums teko kada matyti skruzdę su sparnais? Juos šie vabzdžiai turi tik tuoktuvių metu. Išskridus ir įvykus poravimuisi patinėlis netrukus žūsta, o skruzdėlės gyvenimas taip pat yra labai trumpas, vos pora savaičių. Patelė po poravimosi ima kurti skruzdėlyną. Tiesa, prieš tai ji nusigraužia sparnelius, tai anot biologės, yra pirminis jos maistas.
„Skruzdėlė – motinėlė gali gyventi iki penkerių metų. Gali vienam skruzdėlyne būti ir daugiau motinėlių, bet jos konkuruoja, visos nori būti karalienėm. Ant skruzdėlyno viršaus motinėlės nepamatysim, ji po žeme įsikūrusi, giliausiam kamputyje“, – žiniomis dalijosi D.Juškevičienė.
KNNP socialiniame tinkle skelbė, jog skruzdžių motinėlė – skruzdėlyno pradžia ir pabaiga, ji šeimos pagrindas. Skruzdžių motinėlė dažnai vadinama skruzdžių karaliene ir yra pati didžiausia. Jos pagrindinė funkcija veisti naujus narius. Motinėlė išsiskiria ilgaamžiškumu ir priklausomai nuo rūšies gali gyventi iki 25, kartais net 30 metų, tuo tarpu kai darbininkių amžius svyruoja nuo 2 iki 5 metų.
Skruzdžių karalienė yra būtina normaliam kolonijos gyvenimui, jos skleidžiamos cheminės medžiagos kontroliuoja visų lizdo skruzdžių veiklą. Darbininkės, kurios aptarnauja karalienę, šiuos cheminius panešimus (viena nuo kitos) perduoda visoms skruzdėlyno gyventojoms. Skruzdžių kolonija gyvuoja tol, kol gyvena (ir deda kiaušinėlius) karalienė.
