Šią savaitę bokšte apsilankęs Edvardas pasakojo negalėjęs patikėti savo akimis, kai viršūnėje įrengtoje apžvalgos aikštelėje pamatė atsilaisvinusius varžtus. Dėl to viena iš metalinių aikštelės plokščių ėmė judėti.
„Man tai atrodo nesaugu ir net labai pavojinga“, – atkreipė dėmesį vyras. Tai, ką pamatė, jis užfiksavo vaizdo siužete.
Panikuoti neverta, bet reguliariai tikrinti būtina
Kauno technologijos universiteto (KTU) Mechanikos inžinerijos katedros docentas dr. Saulius Diliūnas, peržiūrėjęs vaizdo medžiagą, teigė, kad dėl esamų defektų konstrukcijos saugumas tikrai nenukenčia ir bokšto uždaryti nereikia.
Pasak doc. dr. S.Diliūno, tokiose konstrukcijose varžtai nėra stipriai įveržiami, kartais specialiai paliekamas nedidelis sujungimo laisvumas. Tai daroma, kad temperatūrų poveikyje besideformuojančios plokštės papildomai neapkrautų varžtinių sujungimų.
„Tačiau prižiūrintys asmenys neturėtų likti abejingi ir bent kartą per savaitę patikrinti plokščių laisvumą (nesunku atsistojus ties vienu, kitu plokštės kampu pasivyruoti), praeinant bent koja brūkštelėti per varžinius fiksatorius, įsitikinti, kad varžtai nėra atsilaisvinę daugiau, nei turėtų“, – sakė specialistas.
„Pavyzdžiui, saulėtą žiemos dieną saulė įšildo plokštes, jos plečiasi, o šąlant – ima trauktis.
Gal montuotojai padarė klaidą, gal ir mėgstantys „papokštauti“ lankytojai atlaisvino sujungimą
Jei varžtai bus įveržti, jie patirs ciklinį tempimą, ko pasekoje ims reikštis medžiagos nuovargis, prastės jos mechaninės savybės, galimas net varžtinių sujungimų suirimas. Kad taip neatsitiktų, ir yra paliekamas sujungimo laisvumas“, – aiškino specialistas.
Pasak jo, sudėtinga pasakyti, kodėl ką tik oficialiai atidarytame apžvalgos bokšte varžtai atsilaisvino.
„Gal montuotojai padarė klaidą, gal ir mėgstantys „papokštauti“ lankytojai atlaisvino sujungimą. Tiesa, reikia pažymėti, kad matomo tipo varžtą atsukti, jei jis gerai įsuktas, be tinkamo raktelio yra sunkoka ir greit to nepadarysi“, – pastebėjo KTU docentas.
Pašnekovo nuomone, skambinti pavojaus varpais, kad dabar Labanoro girios bokštas kelia grėsmę lankytojams, nereikėtų. Defektas tikrai nėra toks, dėl kuriuo šiuo metu kiltų pavojus bokštu vaikštantiems žmonėms.
„Galimas problemas matau tik tokias, kad neatsargus lankytojas gali koja užkliūti už laikiklio, o jis dėl laisvumo kilstelėtis, dėl ko žmogus galėtų apvirsti. Antroji problema ta, kad yra kategorija žmonių, kurie pamatę lengvai išsisukantį varžtą, panorės jį išsukti.
Galimos ir rimtesnės pasekmės – plokštė praras vieną iš tvirtinimo taškų, o tvirtinimo detalė, pagal Merfio dėsnį, krisdama gali sužaloti apačioje esančius lankytojus.
Po to jau galimos ir rimtesnės pasekmės – plokštė praras vieną iš tvirtinimo taškų, o tvirtinimo detalė, pagal Merfio dėsnį, krisdama gali sužaloti apačioje esančius lankytojus.
Šią problemą gali ištaisyti bet kuris žmogus: paėmei raktelį ir be didelio įveržimo įsuki varžtą“, – komentavo doc. dr. S.Diliūnas.
Kur kas daugiau nerimo pašnekovui sukėlė užfiksuota judanti bokšto aikštelės plokštė.
„Esant vienam žmogui susižeisti neįmanoma, nebent pajusti diskomfortą dėl judančio pagrindo po kojomis. Tačiau esant keliems, galima susižaloti ir rimčiau. Juk į apžvalgos bokštą atvykstama ne po kojomis dairytis, o grožėtis kraštovaizdžiu.
Tad pakilus plokštės kraštui gali nesunkiai užkliūti koja, dėl ko galima nusimušti kojų pirštus – nubrozdinimai krentant garantuoti. Kadangi plokštė yra šalia apsauginio turėklo, tai krentant galima ir galvą stuktelėti“, – galimą situaciją modeliavo pašnekovas.
Anot jo, šioje vietoje reikėtų suvaržyti varžtinius sujungimus ar net įdėti papildomas, nedidelį laisvumą garantuojančias plokščių tarpusavio jungtis.
KTU atstovas atkreipė dėmesį, jog tokiose vietose besilankantys žmonės taip pat turėtų būti sąmoningi ir pastebėję galimus defektus perspėti atsakingus asmenis: „Galiausiai juk nesunku patiems pasilenkti ir paveržti varžtą, kad ir su eiliniu spynos raktu“.
