Šias laidotuvių tradicijas atrinko lenkų leidinys „Onet Podroze“.
Į karoliukus suspausti kūnai
Pietų Korėjoje yra ribotas laidojimo vietų skaičius, tad priimtas įstatymas, įpareigojantis šeimas iš žemės iškelti prieš 60 metų palaidotų giminaičių kūnus. Tokia nauja tvarka paskatino kremavimo paklausos padidėjimą.
Tačiau Pietų Korėjoje populiarėja ir kitas, kiek neįprastas kelias – iš žemės iškeltus kūnus presuoti į nedidelius karoliukus, kurie primena akmenis. Juos galima kurti įvairių spalvų. Šiuos karoliukus korėjiečiai neretai laiko savo namuose kaip atsiminimą.
Festivalis „Famadihana“
Kai kuriuose Madagaskaro dalyse rengiamas „Famadihana“ vadinamas festivalis. Jis paprastai rengiamas kas septynerius metus, neretai vienam iš šeimos narių susapnavus mirusį giminaitį. Apeigų metu iš žemės ištraukiamas mirusiojo kūnas, jis įvyniojamas į naują šilkinį audeklą. Mirusiojo kūnas nešiojamas ant pečių, su juo apeinama aplink kapavietę ir atgal užkasama į žemę.
Apeigas rengiantieji tiki, kad tokia ceremonija padeda palaikyti mirusiojo gyvybingumą, jo žmogiškąjį ryšį su giminaičiais. Visgi šių apeigų su laiku mažėja dėl jai reikalingų išlaidų bei didėjančio įsitikinimo, kad tokia ceremonija jau atgyvenusi.
Pagalba mirusiajam
Šis apeiginis, ritualas Fidžyje sparčiai nyksta ir dabar praktikuojamas itin retai, tačiau anksčiau buvo vykdomas reguliariai. Ir galima suprasti, kodėl džiaugiamasi tokių apeigų, kurias rengdavo kai kuriuos bendruomenės, nugrimzdimu į užmarštį.
Neįprastos apeigos buvo grindžiamos papildoma mirtimi – netrukus po to, kai bendruomenėje mirdavo žmogus, iš jo artimųjų buvo išrenkamas dar vienas asmuo, kuris būdavo uždusinamas. Buvo tikima, kad uždusintas žmogus mirusiajam padės pomirtiniame gyvenime ir palengvins jo kančias.
Kabantys karstai
Ši laidojimo tradicijoje tarp kai kurių etninių kultūrų Kinijoje, Indonezijoje ir Filipinuose išplito prieš keletą šimtmečių, tačiau ir šiandien galima pamatyti šios tradicijos rezultatus.
Anksčiau šeimos Kinijoje artimųjų karstus su kūnais keldavo ir kabindavo aukštai kalnuose. Buvo tikima, kad taip mirusieji lengviau atras kelią į dangų.
Deimantai iš mirusiųjų
Jungtinėse Valstijose galima pasigaminti deimantų iš kremuotų mirusiųjų palaikų. Tokio sprendimo šalininkai gina savo nuomonę sakydami, šis akmuo yra meilės simbolis ir brangi asmeninė relikvija.
Tokiam deimantui sukurti pakanka pusės kilogramo kremuoto žmogaus pelenų. Paprastai kremuotas žmogus virsta nuo dviejų iki trijų kilogramų sveriančių pelenų krūvele.
Atminimo rifas
Jungtinėse Valstijose galima rasti kompaniją, kuri siūlo neįprastą atsisveikinimą su mirusiais giminaičiais – jie siūlo juos laidoti jūroje.
Kompanija „Eternal Reef“ klientams siūlo mirusiojo palaikus suspausti į nedidelio dydžio rutulį ir jį pritvirtinti prie jūroje esančio rifo. Toks laidojimo būdas yra patrauklus asmenims, kurių mirusieji giminaičiai turėjo ypatingą ryšį su jūra arba joje praleido didžiąją dalį savo gyvenimo.
„Dovana“ grifams
Budistų tikėjimas sako, kad kūnas po mirties nebetenka prasmės. Iš esmės tikima ne kūno prisikėlimu, bet savęs pakeitimu. Tad galbūt neatsitiktinai Tibete susiformavo laidojimo forma, kuri sunaikina žmogiškąjį kūną po mirties.
Šių apeigų metu mirusiojo kūnai atiduodami šventais paukščiais laikomiems grifams, kurie lavonus tiesiog sudrasko. Tikima, kad toks atsisveikinimo būdas padeda sielai greičiau pakilti į dangų.
