Laikas galvoti ne tik apie save: kur vykti ekoturizmą propaguojantiems keliautojams

Ekoturizmas – tai pastaruoju metu itin populiarėjanti turizmo šaka, kuri orientuota į ekologiją: gamtos kampelių lankymą, stengiantis kuo mažiau paveikti natūralias vietovės sąlygas. Ekoturizmą propaguojantys keliautojai renkasi žmogaus rankų mažai paliestas vietoves (kalnus, džiungles ir kt.) ir siekia atsisakyti bereikalingos prabangos, išteklių švaistymo. Kelionių metu stengiamasi rūšiuoti šiukšles, atsisakyti plastiko gaminių, o aplankytą vietovę palikti lygiai tokią pat, kokia ji buvo prieš įžengiant keliautojams.
Madagaskaras
Madagaskaras / „Scanpix“/„Caters News Agency“ nuotr.

Norime jus supažindinti su šalimis, kurios gali pasigirti nepaprasto grožio laukine gamta. Ir tai dar ne viskas – šiose šalyje intensyviai plečiamas ekoturizmo paslaugų tinklas, dėl šios priežasties – jos tampa vis labiau patrauklios turistams, kurie savo kelionių metu stengiasi suderinti nuotykius ir poilsį su ekologinėmis vertybėmis.

Kosta Rika

Shutterstock.com nuotr./Kosta Rika
Shutterstock.com nuotr./Kosta Rika

Tropiniais miškais, kriokliais, ugnikalniais, pasakiško grožio įlankomis ir pusiasaliais garsėjanti Kosta Rika – šalis, kurios teritorijoje gyvena net 6 proc. visų pasaulyje egzistuojančių gyvūnų rūšių. Bioįvairovė išties didžiulė: siekiant ją išsaugoti – būtina imtis tam tikrų veiksmų. Kosta Rikos valdžia tą puikiai supranta, todėl vienas iš pagrindinių šalies tikslų – iki 2021 metų visiškai atsisakyti vienkartinių plastiko gaminių. Ir tai dar ne viskas – šalyje intensyviai propaguojamas ekoturizmas. Siekiama, jog keliautojai ne tik galėtų pasigėrėti nuostabiais gamtos kūriniais, kurių Kosta Rikoje tikrai nestinga, tačiau šią galimybę paliktų ir ateitiems kartoms.

Populiariausios ekoturizmo kryptys – nacionaliniai parkai, rezervatai ir kitos saugomos teritorijos. Jų Kosta Rikoje gausu: Korkovado nacionalinis parkas ir jo teritorijoje esančios džiunglės bei drėgnieji kalnų miškai, Manuelio Antonijo nacionalinis parkas, garsėjantis ne tik didele bioįvairove, tačiau ir pasakiško grožio smėlio pakrantėmis, Monteverdės draustinis, kurio teritorijoje slepiasi puriuose debesyse paskendę šimtamečiai medžiai ir kt. Ne veltui Kosta Rika puikuojasi populiariausių ekoturizmo krypčių sąraše.

Kanada

Shutterstock.com nuotr./Kanada
Shutterstock.com nuotr./Kanada

Kanada – dar vienas puikus pasirinkimas tiems keliautojams, kurie palaiko ekologiją ir ekoturizmo vertybes. Žinoma, priešingai nei Kosta Rikoje, čia nepamatysite atogrąžų miškų bei saulės nutviekstų Karibų jūros pakrančių. Tačiau Kanados kraštovaizdis ne ką mažiau pribloškiantis: dantyti kalnai, pušynais apaugę skardžiai, tyvuliuojantys sodriai mėlynos ar net žalios spalvos ežerai, ramiai besiganantys bizonai ir žuvis gaudantys grizliai – Kanados gamta užburia ramybe, tyru oru ir maloniu, net ir vasarą tvyrančiu, šaltuku.

Didžioji dalis kanadiečių propaguoja laisvalaikį gamtoje. Todėl net ir šalies miestuose ar jų apylinkėse gausu žygių maršrutų, dviračių takų, slidinėjimo trasų ir kt. Nacionaliniai parkai ir rezervatai, kurių Kanadoje yra net 46, keliautojams siūlo pagal ekoturizmo principus paruoštas žygių programas, kurių metu siekiama pasigrožėti gamta jai nė trupučio nepakenkiant. Bene labiausiai keliautojų pamėgti Banfo ir Džaspero nacionaliniai parkai, tačiau ne ką mažiau įdomūs ir mažesni rezervatai.

Kenija

Shutterstock.com nuotr./Kenija
Shutterstock.com nuotr./Kenija

Kenija – valstybė, kuri dažnai įvardijama kaip Rytų Afrikos perlas. Toks skambus epitetas šaliai suteikiamas tikrai ne be reikalo: didingi smėlynai, savanos ir jose besiganančios zebrų kaimenės, žaliuojantys aukštikalnių slėniai ir jų upių vandeniu besimėgaujantys drambliai, balto smėlio pakrantės, ryškiaspalviai koraliniai rifai... Kenijos gamta išties atimanti žadą – ne veltui daugiau nei 10 proc. šalies teritorijos sudaro nacionaliniai parkai ir rezervatai.

Kenija, kaip ir Kosta Rika bei Kanada, pastaraisiais metais itin plečia ekoturizmo paslaugas, iš kurių gaunamas pelnas sudaro ryškią dalį šalies pajamų. Svarbu paminėti, jog Kenijoje ekoturizmas plėtojamas dviem būdais: kaip gamtos kampelių lankymas, stengiantis kuo mažiau paveikti natūralias vietovės sąlygas (tam puikiai tinka Ruvenzorio kalnų nacionalinis parkas, Nakuru ežero nacionalinis parkas, Nairobio nacionalinis parkas ir kt.) ir kaip švietėjiška-savanoriška veikla, kurios misija – supažindinti provincijų gyventojus su ekologijos svarba.

Galapagų salos

Shutterstock.com nuotr./Galapagai
Shutterstock.com nuotr./Galapagai

Ekvadorui priklausantys Galapagai – tai vietovė, kurioje gausu ypatingai retos augalijos ir gyvūnijos. Ramiajame vandenyne esančios salos nuo žemyninės dalies nutolusios daugiau nei 1000 km atstumu, tačiau, nepaisant didelio atstumo, keliautojai čia vis tiek plūsta: juos traukia laukinės, žmogaus rankų nepaliestos, gamtos grožis. Tad visai nenuostabu, jog Galapagų salose plėtojamas ekoturizmas.

Visi keliautojai, planuojantys vykti į Galapagus, privalo žinoti, jog šiose salose teks laikytis tam tikrų taisyklių. Pavyzdžiui, kai kuriose teritorijose leidžiama keliauti tik su sertifikuotu gidu. Draudžiama šiukšlinti. Žvejoti leidžiama tik tam tikrose vietose ir būtinas specialus leidimas. Draudžiama skinti augalus, gąsdinti gyvūnus, juos šerti, fotografuoti su blykste.

Madagaskaras

Shutterstock.com nuotr./Madagaskaras
Shutterstock.com nuotr./Madagaskaras

Ketvirtoji pagal dydį pasaulio sala – Madagaskaras – tai dar vienas žemės kampelis, kuris sužavės ekoturizmo šalininkus. Šioje saloje organizuojamas ne vienas ekoturas, kurio metu keliautojams siūlomos specifinės veiklos, pavyzdžiui, žygis, kurio metu apžiūrimi lemūrai. Arba aktyvus žygis (šiuo atveju ekoturizmas persipina su nuotykių turizmu) kanojomis/dviračiais, kurio metu stebimi Madagaskaro paukščiai.

Vasaros sezonu, nuo birželio iki pat rugsėjo galo, organizuojamos ir ekoturizmo principus atitinkančios ekskursijos, kurių metu plaukiama į jūrą stebėti banginių. Taip pat siūlomi ekoturai fotografams – jų metu parodomi geriausi kampeliai, kuriuose galima užfiksuoti gyvūnus natūralioje aplinkoje jų neišgąsdinant. Aukštikalnių slėniai, ilgaamžės baobabų alėjos, savanos, liūčių lepinami tropiniai miškai – Madagaskare kiekvienas gamtos mylėtojas atras savo kampelį.

Nepalas

Shutterstock.com nuotr./Nepalas
Shutterstock.com nuotr./Nepalas

Nepalas – valstybė, esanti tarp Kinijos ir Indijos. Šaliai priklausanti teritorija pasižymi išties milžinišku aukščių skirtumu, dėl šios priežasties – Nepalo kraštovaizdis labai kontrastingas: nuo musoninių miškų ir tropinių savanų iki smailių, apsnigtų Himalajų viršukalnių. Gamtos įvairovė lyg magnetas traukia nuotykių ieškotojus, žygeivius. Dėl šios priežasties, Nepale vis labiau populiarėjanti turizmo šaka – ekoturizmas. Skatinama, jog keliautojai ne tik grožėtųsi gamtos turtais, tačiau ir juos saugotų.

Keliautojams, atvykusiems į Nepalą, siūloma daug turų po gamtą, kurie yra „draugiški“ aplinkai (ekoturai): kopinėjimas po kalnus, žygiai pėsčiomis apžiūrint vaizdingus vietovės kampelius, plaukimas plaustais kalnų upėmis, šokinėjimai guma. O taip pat ir kultūrinių bei religijai svarbių vietų lankymas, turai po vietinius kaimelius, įsikūrusius atokiose vietovėse. Į Nepalą vykstantys turistai – netrokšta masinių pramogų. Juos domina autentika, nišinės vietos, laukinės gamtos žavesys. Tai ir yra priežastis, kodėl ekoturizmo sektorius Nepale vis labiau plečiamas.

Palau

Shutterstock.com nuotr./Palau
Shutterstock.com nuotr./Palau

Ramiajame vandenyne esanti salų valstybė Palau – tai viena jauniausių ir mažiausių pasaulio šalių. Nepaisant to, jog šalis nedidelė, ji gali pasigirti didžiuliais laukinės gamtos plotais. Tropiniai miškai, kriokliai, vaizdingos pakrantės, o taip pat didžiule floros ir faunos įvairove pasižymintis povandeninis pasaulis – Palau tikrai turi kuo nustebinti keliautojus.

Pirmenybė Palau saloje yra teikiama ne masinio turizmo plėtrai, o gyvosios gamtos išsaugojimui. Būtent dėl šios priežasties šalyje galioja griežtos taisyklės. Pavyzdžiui, bene garsiausioje Palau lankytinoje vietoje, Medūzų ežere, draudžiamas giluminis nardymas – leidžiamas tik paviršinis nardymas su vamzdeliu. Taip siekiama apsaugoti ežero garsenybes – medūzas. Beje, šiame ežere leidžiama maudytis tik pusvalandį.

Įdomu dar ir tai, jog 2017-aisiais metais Palau valdžia įvedė „tik penkių žvaigždučių“ reformą, pasak kurios, visi naujai šalyje besisteigiantys viešbučiai privalo atitikti penkių žvaigždučių standartus. Taip siekiama parodyti, jog šaliai svarbiau ne masinis turizmas ir kiekybė, o kokybė. Tikimasi, jog prabangesni viešbučiai ir jų svečiai bus socialiai atsakingesni, labiau prisidės prie gyvosios gamtos saugojimo.

Kelionių akademija – ieškantiems egzotinių kelionių.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų