Miesto savivaldybė labai ilgai vilkino 2019-ųjų paskelbimą Didžiojo elingo metais, nors visus renginius organizuoti apsiėmė entuziastai ir tam jai nereikėjo skirti nė cento. Klausimo svarstymas nepateko net į du miesto Tarybos posėdžius. Galų gale apie tai paskelbta šių metų pavasario pradžioje.
„Norėjau pakviesti klaipėdiečius į kokio nors Klaipėdoje pastatyto laivo nuleidimo ceremoniją, kad ir to mokslinių tyrimų laivo, kuris pastatytas Farerų saloms. Žmonėms tai būtų buvusi labai įdomi atrakcija. Deja, dabartinėmis sąlygomis, kai galioja ISPS kodeksas, nėra taip paprasta tai padaryti. Teko tokios idėjos atsisakyti“, – prisipažįsta Lietuvos laivų statytojų ir remontininkų asociacijos direktorius Viktoras Čepys.
Baigiamasis Didžiojo elingo metų akcentas buvo lapkričio pabaigoje Klaipėdoje vykusi įdomi tarptautinė konferencija „Laivų statybos paveldo išsaugojimas ir pritaikymas“. „Simboliška, kad ši konferencija vyko Pauliaus Lindenau gamyklos Klaipėdoje, kuriai priklausė elingas, 100-ųjų metinių proga“, – sakė Lietuvos jūrų muziejaus direktorė Olga Žalienė.
Elingas – paveldo simbolis
„Manyčiau, turtinga ir įdomi laivų statybos istorija Klaipėdoje, prasidedanti jau XVI a., galėtų būti geriau išnaudojama. Pauliaus Lindenau laivų statyklą (buvusios AB „Klaipėdos laivų remontas“, dabar Kruizinių laivų terminalo nuomojama teritorija šalia piliavietės – aut. past.) su elingu ir tebenaudojamu slipu galima panaudoti dabartiniams urbanistiniams poreikiams. Tai būtų geriausias laivų statybos paveldo įprasminimas mieste. Taip atkreiptume dėmesį į tą miesto istorijos dalį. Iš dalies objektas jau naudojamas ir dabar, bet galėtų būti labiau išviešintas. Smagu, kad planuojama ir kitas vietas mieste, kuriose anksčiau buvo laivų statyklos, kokiu nors būdu paženklinti“, – sako Romualdas Adomavičius, Lietuvos jūrų muziejaus direktoriaus pavaduotojas-vyr. fondų saugotojas.
Pasak jo, elingas dabar yra kaip viso uosto ir miestiečių priėjimo prie vandens simbolis.
Pastatė per 140 burlaivių
Lietuvos jūrų muziejaus vyr. istorikas Dainius Elertas sako, kad Klaipėdoje laivų statybos tradicijos puoselėjamos mažiausiai 500 metų.
Pirmieji laivai Klaipėdoje pradėti statyti jau XVI a. Tiesa, tada jų statybai vadovavo Vokietijos ordinas. 1517 metais buvo užsakyti keli laivai, kuriuos Klaipėdoje statė olandai. Pirmosios laivų dirbtuvės veikė Dangės upė šakose, buvo įsikūrusios Tomo, Didžiojoje Vandens gatvėse, dabartinėje Teatro aikštėje.
Sprogimas įvyko XVIII a. – netoli Biržos tilto broliai įkūrė savarankišką laivų statyklą. 1786 m. buvo įkurtas laivų dailidžių cechas. Bent jau Lietuvos jūrininkai labiausiai vertina to laikmečio laivų statytoją Behrendą Pyperį (Behrend Pieper), kuris Klaipėdoje pastatė 144 burlaivius. Kai buvo pastatytas 100-asis, šventė ir puotavo visa Klaipėda.
P. Lindenau statyklai – šiemet 100 metų
1919 m. P. Lindenau (Paul Willy Lindenau) supirko laivų statyklas Pietiniame rage ir įkūrė Klaipėdos laivų statyklą. 1922-1944 m. joje pastatyta daugiau kaip 80 įvairaus tipo laivų, plaukiojančiųjų dokų ir uosto kranų. Beje, šioje statykloje buvo surenkami autobusai ir lėktuvai.
1939 m. pastatytas didžiausias keleivinis laivas „Helgoland“, galėjęs gabenti 2 000 keleivių. Laivas plaukė varomas elektros turbinų. Jis plukdė poilsiautojus iš Hamburgo į Helgolando salą.
P.Lindenau gamykla, turėjusi ir du dokus, ir 2 vilkikus, į Vokietiją persikraustė 1944 metais. Į dokus buvo sukrauta visa brangiausia technika. Mažasis dokas iš pradžių nuplukdytas į Pilau, vėliau buvo velkamas į Vokietiją, bet, spėjama, buvo nuskandintas. Didysis dokas sėkmingai buvo nuplukdytas iš pradžių į Gdynę (Lenkija), o paskui į Kylį, kur po karo pradėjo dirbti P. Lindenau statykla. Pirmas laivas Kylyje pastatytas 1952 m.
Beje, P.Lindenau vardu pavadinta laivų statykla ir toliau tęsia savo veiklą Vokietijoje. P.Lindenau anūkas ją valdė iki 2012 metų, paskui paskelbė bankrotą. Tada ją nupirko investicinė grupė. Pavadinimas nebuvo pakeistas ir gamykla tęsia veiklą. Beje, vokiškosios P. Lindenau statyklos atributikoje ir dabar atpažįstamos klaipėdietiškos laivų statybos tradicijos bei Mėmelio simbolika. Statyklos ženklas yra beveik toks pat kaip Klaipėdos miesto herbas, tik jame kitoks laivelis.
Klaipėdoje P. Lindenau statykla dirbo ir karo metu. Joje pastatytas laivas minininkas pokariu buvo perstatytas į Lenkijos keleivinį laivą „Pana Wodna“ ir naudotas iki 1980 m.
1945 m. sovietų užvaldytoje Klaipėdoje ši laivų statykla nukentėjo mažai. 1946 m. statinius perėmė Laivų remonto įmonė Nr.7 (vėliau tapusi „Laivite“). 1949 m. P.Lindenau statyklos vietoje įsikūrė Bandomoji laivų remonto įmonė (vėliau buvusi bendrovė „Klaipėdos laivų remontas“).
1952 metais buvo pastatyta „Baltijos“ laivų statykla, 1966 m. atsirado ir dabartinė AB Vakarų laivų gamykla. Ir nepriklausomoje Lietuvoje ši veikla nenutraukta.
„Klaipėdos laivų statybos istorija gana turtinga ir garbinga. Ir dabar joje statomi, galima sakyti, išskirtiniai laivai. Mūsų laivų statybos ir remonto pramonė bando prisitaikyti prie šiuolaikinių tendencijų. Ir šiais laikais laivų statytojai bei remontininkai Vakarų Lietuvos regione yra vieni didžiausių darbdavių. Užsakymai į Klaipėdą plūsta iš viso pasaulio“-, primena istorikas R.Adomavičius.
Naudotas kaip elektrinė
Labai įdomios Klaipėdoje pastatytų laivų istorijos. P.Lindenau gamykloje 1922 m. pastatytas pirmas metalinis jūrinis laivas – krovininis garlaivis „Cattaro“ plaukiojo iki 1953 metų. Jis išgyveno ir karą, nors 1940 m. buvo užplaukęs ant minos Baltijos jūroje, bet atstatytas. Galų gale jis nukeliavo į Pietų Afriką ir vienos upės žiotyse 1953 metais, užplaukęs ant seklumos, perlūžo per pusę ir nuskendo.
1935 metais buvo pastatyti Sovietų Sąjungai du vilkikai, kurių vienas buvo pavadintas „Purga“. Jis plaukiojo iki 1956 metų.
Tragiškas laivo „Helgoland“ likimas. Jis sėkmingai išgyveno karo metus, o 1946 m. Kukshaveno uoste buvo pastatytas kaip elektrinė ir galų gale sudegė. Tačiau tuo jo gyvenimas nepasibaigė. Į jį britai sukrovė cheminį ginklą, nutempė į Šiaurės jūrą ir nuskandino. Pasak V. Čepio, laivas buvo labai originalus, jo technika labai įdomi – turėjo garo elektrinį varytuvą. Tais laikais tai buvo labai pažangus dalykas.
Reikia lėšų ir kūrybingumo
Vienas geriausių pavyzdžių, kaip senieji laivų statybos įrenginiai yra pritaikomi – 1750 m. pastatyto doko „Suomenlinna“ pritaikymas šiandien senoviniams laivams laikyti. Tačiau, pasirodo, ir suomiai šiam dalykui lėšų skiria ne per daugiausia ir problemų neišvengia. Pavyzdžiui, nepavyksta sutvarkyti doko aplinkos.
Pasaulinio vandenyno muziejus Kalingrade susiduria su iššūkiais, kurie kyla išsaugant ir įmuziejinant senuosius laivus. Tokių laivų, stovinčių upėje prie Pasaulinio vandenyno muziejaus Kaliningrade, yra net keletas. Viename jų įrengtas muziejaus viešbutukas, kuriame nakvoti teko ir šių eilučių autorei.
Pasak V.Čepio, ir pas kaimynus stebuklų išsaugojant ir pritaikant laivų statybos paveldą šiandieninėms reikmėms nedaug.
„Ne tik Klaipėdoje, ne tik Baltijos šalyse, bet ir kituose pasaulio uostuose didžiulė problema, kaip kokį nors apleistą seną objektą – ar statyklą, ar elingą, ar doką panaudoti šiandien. Gaila jų, kaip techninių paminklų, turinčių išliekamąją vertę, tačiau tai daug kuo priklauso nuo finansinių ir kūrybinių dalykų“, – teigia R.Adomavičius.
„Manau, kad P. Lindenau gamyklos vieta, kai bus baigtos visos rekonstrukcijos, su elingu, su Pilies jachtų uosteliu šalia irgi bus įspūdinga. Miestiečiams ten pavaikščioti, pasižiūrėti į tas jachtas būtų didelis malonumas. Mes, jūrininkai, vaikščiodavome Prancūzijoje po tokius uostus ir stebėdavomės. Manau, ir pas mus jau artėja toks metas. Pažiūrėkite, kiek jau įdomių jachtų yra. Svarbiausia, kad žmonės ten galėtų laisvai vaikščioti“, – kalbėjo V.Čepys.
Architektūriniai konkursai nesėkmingi
Priešingai nei tarpukariu ar dar ankstesniais laikais sovietmečiu Klaipėdos uostas buvo uždaras. Miestiečiai buvo atskirti nuo uosto ir vandens tvora. Klaipėdos miesto vyriausiasis architektas Almantas Mureika prisimena, kaip maždaug prieš 30 metų, kai parodoje buvo rodomas miesto plano maketas, saugumietis reikalavo pakeisti kranto liniją, nes tai labai slaptas dalykas. Pasak A.Mureikos, 1975 m. buvo parengtas pirmas Klaipėdos senamiesčio regeneracijos projektas. Jau tada pradėta galvoti kaip atlaisvinti teritoriją, kad miestiečiai galėtų prieiti prie vandens.
Pasak A.Mureikos, kad ir ne taip greitai, kaip norėtume, bet po truputį teritorijos atveriamos klaipėdiečiams. Buvusi AB „Klaipėdos laivų remontas“ gamybos miesto centre atsisako palaipsniui, tiesa, jos tvora nugriauta visai neseniai. Miestui bus atverta ir buvusi „Laivitės“ teritorija. 2007 m. miesto bendrasis planas išlaisvino gynybinius įtvirtinimus, buvusius gamybinėje teritorijoje. Dabar tai daugiafunkcinės paskirties teritorija.
Pasak vyriausiojo architekto, P.Lindenau pastatai yra vertingi ir išsaugotini. Jie kartu su kitais pastatais turi išlikti kaip kompleksas. Trys aukščiausi taškai mieste būtų Šv. Jono bažnyčios, piliavietės bokštai ir elingas. Miesto vyr. architektas kalbėdamas apie elingą atkreipė dėmesį į tai, kad šiais laikais rūdžių estetika patraukli.
Architektas sakė, kad jau surengtas ne vienas architektūrinis konkursas, bandant elingą pritaikyti šiuolaikiniams poreikiams, bet jie nebuvo sėkmingi. Mat negali būti užstatyta elingo konstrukcija, nereikėtų prie jo statyti naujų priestatų, didinti tūrio į plotį ir į aukštį, daryti išsikišusias konstrukcijas.
Paklaustas, kodėl elingas nesutvarkytas, nepritaikytas iki šiol visuomenės poreikiams, A.Mureika aiškino, kad Savivaldybė negali savininko, buvusio „Klaipėdos laivų remonto“, priversti tai padaryti. Pasak jo, naujajame miesto bendrajame plane elingas ir piliavietėje esantys gynybiniai įtvirtinimai figūruoja.
Pavelde dirbti sunku
Renginių organizatorius Jevgenijus Sokolovas jau ketverius metus elinge organizuojantis renginius, į kuriuos atvyksta keli tūkstančiai žiūrovų, mano, kad elingo erdvė labai įdomi, vieta netradicinė, unikali. Pasak jo, daugelis, ketinusių eiti į koncertą, teiravosi, kur tas elingas yra.
Organizuojant renginius elinge susiduriama su tam tikrais sunkumais, pavyzdžiui, laivininkai ir per koncertą turi turėti galimybę prieiti prie savo laivų, esančių slipe, kone vieninteliame Klaipėdoje. Kai vyksta koncertai, elingas uždaromas 16-17 val.
Kadangi elingas yra kultūros paveldas, jame negalima gręžti, instaliuoti daugelio dalykų. Didžiulis iššūkis būna oro sąlygos – audros nuplėšo tentus. Kol kas čia vyksta tik komerciniai renginiai bendradarbiaujant su Kruizinių laivų terminalo vadovu Alvydu Butkumi.
Ne viską pavyko padaryti
V.Čepys, apžvelgdamas Didžiojo elingo metus, labiausiai džiaugiasi tuo, kad žmonės jau žino, kas yra elingas. Smagu, kad Vakarų „Baltijos“ laivų statykloje pradėjo veikti muziejukas, kuriame nors ir kukliai, bet pristatoma laivų statybos istorija Klaipėdoje. Vasaros sezono metu jame per savaitę apsilankydavo 30-40 žmonių.
Asociacijos, organizavusios Didžiojo elingo metų renginius, tikslas buvo, kad kuo daugiau žmonių supažindinti su laivų statyba ir remontu, kad kuo daugiau jų rinktųsi tokią specialybę. Organizuoti daugiau renginių Kruizinių laivų terminalo teritorijoje buvo gana sudėtinga, nes, pasak V.Čepio, viską užgožė Jūros šventė. Ne viską pavyko padaryti, kas buvo numatyta Didžiojo elingo metų programoje. Kruizinių laivų terminale vyko remonto darbai, nebuvo sutvarkyta aplinka, todėl nebuvo galima lankyti P.Lindenau gamyklos cechų, kuriuose žmonės galėtų pamatyti ir senąją techniką. Liko neįgyvendinta idėja Pauliui Lindenau pastatyti biustą ar pakabinti atminimo lentą – nebuvo lėšų.