Kol kas tik brėžiniuose esantis parko atgimimas – grandiozinis projektas, po kurio įgyvendinimo Birštonas turės ir savo orkestrinę, šachmatinę, ir amfiteatrą su fontanu, taip pat daugybę nuostabių gėlynų.
Istoriniai objektai atgims naujai
Vytauto parkas – senoji kurorto teritorija. Kaip skelbiama Visitbirstonas.lt, 1874 m. kurortą nusipirkęs Jiezno dvarininkas Ignacijus Kvinta ėmė kurti parką. Medžių alėjos sodintos taip, kad jomis einant buvo galima patekti iš vieno statinio į kitą. Įdomu tai, kad alėjos turėjo savo pavadinimus – „Birutės“, „Meilės“, „Svajonių“, kai kurios pavadintos tiesiog augančių medžių pavadinimais – „Eglių“, „Kaštonų“, „Liepų“, „Beržų“. Tarpukariu parką prižiūrėjo Dotnuvos sodininkai.
Istorinės nuotraukos liudija: 1926 m. parke buvo įrengtas stebuklas – fontanas. Alėjų sandūrose žydėjo gėlynai. Kvėpuodami gėlių skleidžiamu aromatu kurorto gyventojai ir svečiai vaikštinėjo po parką ir stabtelėdavo prie jame įrengto paviljono, kuriame kasdien grodavo orkestras.
Vytauto parko gėlynai buvo puoselėjami ir sovietmečiu. Kai kurie buvo itin originalūs. Pavyzdžiui, netoli Geltonosios biuvetės anuomet žydėdavo gėlynas, vadintas „Kalendoriumi“. Jame šiltuoju metų laiku kasdien būdavo persodinamos gėles, kurios suformuodavo įvairiaspalvę tos dienos datą.
Nuo 1986 m. parkas yra vietinės reikšmės gamtos paminklų sąraše. Tačiau tai nepadėjo jam išsaugoti anuometinės didybės: šiuo metu parkas gerokai sunykęs. Itin skaudžių padarinių turėjo sovietmečiu ir pirmaisiais nepriklausomybės metais nugriautos senosios sanatorijos ir vilos. Neliko ir fontano, alėjų, mažai ir gėlynų.
Vis dėlto netrukus visa tai pasikeis – ambicingai nusiteikę birštoniečiai jau finišo tiesiojoje ir per ateinančius kelerius metus žada prikelti didingąjį Vytauto parką.
„Vytauto parko techninio projekto įgyvendinimo sąmatinės dalies dar neturime. Bet projektuotojai minėjo, jog darbai turėtų atsieiti 1-1,5 mln. Eur“, – sakė Birštono savivaldybės administracijos Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus vedėjo pavaduotoja Agnė Baltė.
Daug objektų, buvusių parke, neišliko. Kai kurių vietoje atsirado nauji, pavyzdžiui, sanatorijoms priklausantys pastatai. Todėl apsispręsta parke esančius statinius atkurti ne identiškus, bet atkartojant to meto stilistiką.
„Iš to meto yra likusios tik nuotraukos. Net brėžinių neturime, neišliko pamatai. Kai kur toje pačioje vietoje pastatyti statinių negalime, nes ten jau stovi nauji. Būtent todėl priimtas sprendimas nesistengti jų atstatyti ten, kur buvo, o tiesiog atkurti parko dvasią“, – sakė A.Baltė.
Tiek atkurti anksčiau parke buvę, tiek nauji statiniai bus panašios stilistikos.
„Pavyzdžiui, orkestrinė, kuri bus parke. Numatyta, kad ji bus dengta – kad orkestras galėtų groti bet kokiu oru. Dar vienas objektas – šachmatinė. Suplanavome įrengti ir dengtą petankės žaidimams skirtą erdvę. Šis žaidimas dabar populiarus Birštone, tačiau aikštelė nėra uždengta, tad žaidėjai priklausomi nuo oro sąlygų. Visi statiniai – orkestrinė, petankės aikštelė ir šachmatinė – bus vienodos stilistikos“, – pasakojo A.Baltė.
Daug dėmesio ketinama skirti medžiagų kokybei. Planuojama, kad laikinieji statiniai bus pagaminti iš ilgaamžių medžiagų. Pavyzdžiui, šachmatų stalas su kėdėmis – iš plieno ir cinko, medinė dalis – iš kietmedžio medienos, apdirbta specialiais repelentais, lakuota. Tos pačios medžiagos naudojamos ir atkuriamo amfiteatro kėdėms. Akivaizdu, jog birštoniečiai tikisi naujais laikinaisiais statiniais džiaugtis ilgai.
Birštoną labai mėgsta šeimos su vaikais. Jiems atnaujintame parke numatyta pastatyti žaidimų aikšteles su medinėmis sūpynėmis, karstynėmis ir laivu. Visi šie statiniai taip pat bus iš natūralesnių medžiagų – kad atitiktų bendrą parko stilistiką.
„Iki šių dienų neišliko, tačiau mes ketiname atkurti įėjimą į parką, kuris buvo garsus savo gėlynais. Padaryti tai bandysime išsinagrinėję istorines nuotraukas“, – sakė pašnekovė.
Greta gėlyno atsiras ir keturis metų laikus simbolizuojančios skulptūros: pavasaris, vasara, ruduo ir žiema. Jas sustatyti ketinama pagal saulės tekėjimo kryptį, todėl dienos eigoje jos viena po kitos bus apšviečiamos „pagal metų laikus“: rytinė saulė apšvies skulptūrą „Pavasaris“, dienos – „Vasarą“, vakare saulė pasieks skulptūrą „Ruduo“. Skulptūra „Žiema“ bus pastatyta šiauriausioje parko dalyje, kuriai saulės spindulių tenka mažiausiai.
Tiesa, projektiniuose brėžiniuose vaizduojamos skulptūros, primenančios antikines, nebūtinai bus tokios, kokias išvysime atvykę į atnaujintą parką.
„Tai nėra galutinė jų išvaizda. Todėl atrodyti jos gali visai kitaip“, – sakė pašnekovė.
Turės ir amfiteatrą bei fontaną
„Atnaujinus parką pagaliau ir Birštonas galės būti vadinamas tikru kurortu, nes, kaip ir Druskininkai ar Palanga, turės fontaną“, – taip pusiau juokais, pusiau rimtai Vytauto parko atnaujinimo projekto autoriai pristato dar vieną naujieną.
Po rekonstrukcijos parke bus įrengtas amfiteatras, kuriame iš tiesų veiks modernus fontanas. Tiek jis, tiek pats amfiteatras didžiausią įspūdį, ko gero, paliks sutemus – siūloma į amfiteatro sėdėjimo vietas ir fontano grindinyje įmontuoti LED juostas.
Tačiau tai – dar ne viskas. Birštoniečiai norėtų atkurti ir buvusį Druskonio upelį, kuris tekėtų nuo Vytauto kalno papėdės iki Vytauto mineralinio vandens biuvetės. Kad tai įvyktų, reikia „nedaug“: pagilinti upelio vagą, suformuoti ją iš akmens ir žvirgždo. Upelio vagoje ketinama įrengti terasas nedidelėms kaskadoms – jas formuoti pagal reljefą. Upelio šlaituose žydėtų vilkdalgis, raktažolė, kraujalakė ir panašūs augalai, greta kurių vėliau galėtų atsirasti ir natūraliai čia užsisėsiančių augalų.
Kada visa tai bus matoma ne tik brėžiniuose? Planuojama, kad atnaujintas Vytauto parkas lankytojus pasitiks po 5 metų. Greičiausiai jo rekonstrukcija bus įgyvendinta dalimis, finansuojamomis iš skirtingų Europos Sąjungos fondų programų.
