Visų vietų žemėlapį galite rasti čia.
Aukščiausias apžvalgos bokštas
Mindūnų (Labanoro) apžvalgos bokštas (skaityti plačiau) – pastatytas 2015 metais ir tituluojamas aukščiausiu Lietuvoje. Jo apžvalgos aikštelė įrengta 36 m aukštyje. Nuo lengvai svyruojančio bokšto drąsiausiems atsiveria įspūdingi Labanoro regioninio parko vaizdai. Matomi Baltųjų ir Juodųjų Lakajų ežerai, Siesarties ežeras su salomis bei garsioji Labanoro giria.
2018 birželį pradėjus organizuoti ekskursijas ir visiems norintiems suteikus galimybę pasivaikščioti ant TV bokšto stogo (~190 m. aukštyje), TV bokštas (skaityti plačiau) akimirksniu tapo aukščiausiu apžvalgos bokštu. Tačiau dėl galimybių į bokštą patekti ribotumo, priklausymo nuo oro sąlygų ir dėl kitų argumentų iki šiol aukščiausio Mindūnų bokšto neskubėsime nukarūnuoti.
Aukščiausia Lietuvos vieta
Aukštójas (arba Aukštasis kalnas) (skaityti plačiau) – kalva Medininkų aukštumos moreniniame masyve, Juozapinės draustinyje. Tai – aukščiausias Lietuvos taškas. Aukštis virš jūros lygio 293,84 m, o jo aukštį 2004 m. nustatė Vilniaus Gedimino technikos universiteto specialistai. Tiesa, nei vizualiai, nei kitais potyriais šioje vietoje ypatingo aukščio patirti neteks.
Tuo tarpu, žemiausia vietovė Lietuvos teritorijoje nustatyta Rusnės saloje, Uostadvario km. Šilutės raj. (skaityti plačiau). Remiantis ankstesniais matavimais manyta, kad ši vieta yra 1,3 m. žemiau jūros lygio, tačiau 2007 metais tikslesniais matavimais nustatyta, kad šios vietos aukštis yra 0,27 m. žemiau jūros lygio.
Aukščiausia atodanga
Vilniaus miesto teritorijoje esanti Pūčkorių atodanga (skaityti plačiau) yra viena didžiausių ir įspūdingiausių atodangų Lietuvoje. Jos aukštis 65 metrai, o plotis – 260. Atodangą suformavo į kalvos šlaitą įsirėžusi sraunioji Vilnios upė. Nuo šios atodangos viršaus atsiveria nuostabi Vilnios slėnio panorama. Aukštai iškilusi Pūčkorių atodanga įspūdingai atrodo ir iš slėnio apačios.
Antroji pagal aukštį atodanga (58 m) taip pat yra Vilniuje – Plikakalnio atodanga (skaityti plačiau), esanti Karoliniškių kraštovaizdžio draustinyje.
Didžiausias akmuo
Barstyčių akmuo (skaityti plačiau) – didžiausias akmuo Lietuvoje. Matmenys: ilgis – 13,4 m, aukštis – 3,6 m, plotis 7,5 m. Sveria apie 680 tonų. Puokės kaime esantį riedulį pastebėjo ir įdėmiau jį nagrinėti melioratoriai pradėjo 1965 metais. Ilgokai truko, kol šis riedulys buvo pilnai atkastas, nusausinta aplinka ir taip suteikta galimybė žmonėms didžiausią Lietuvos akmenį apžiūrėti iš visų pusių.
Didžiausias upių akmuo
Jei Barstyčių akmuo didžiausias sausumoje, tai Gaidelio akmuo (skaityti plačiau), stūksantis Neryje ties Krėslynų kaimu, yra didžiausias upių akmuo. Yra manoma, kad „Gaideliu“ jį ėmė vadinti iš Baltarusijos girių plukdydami sielius prie galiūno sustodavę sielininkai. Čia jie pietaudavo, nakvodavo. Šią susitikimų vietą jie vadino „Pietušok“.
Giliausias urvas
Žalsvasis šaltinis (skaityti plačiau) – giliausias Lietuvos urvas. Pačiame Pasvalio mieste iš prieš daugiau kaip 50 metų atsivėrusios smegduobės besiveržiantis šaltinis įteką į Lėvens upę. Povandeniniai šio urvo tyrinėjimai prasidėjo 2006 metais. Anksčiau manyta, kad urvo gylis 16 metrų, o vėliau patikslinta ir nustatyta, kad 20 metrų. Žalsvasis šaltinis yra įtrauktas į Lietuvos rekordų knygą „Factum“.
Giliausia duobė
40 metrų gylio labiausiai lankoma Aukštadvario regioninio parko vieta – Velnio duobė (skaityti plačiau), yra ir giliausia Lietuvos duobė. Pasak legendos, anksčiau šioje vietoje buvo aukštas kalnas, ant kurio stovėjo bažnyčia. Kunigas suviliojo jauną merginą, dėl ko bažnyčia ir prasmego. Sakoma, kad dori žmonės ir dabar gali išgirsti skambant bažnyčios varpą.
Didžiausi šaltiniai
Svilės šaltiniai (Spaudžių verdenė) (skaityti plačiau) – didžiausi pagal užimamą plotą ir treti pagal ištrykštančio požeminio vandens kiekį Lietuvoje. 1,8 hektaro plote verda per šimtą šaltinio akių, iš kurių išteka maždaug 350 metrų ilgio šaltavandenis Svilės upelis, įtekantis į Ventos – Dubysos kanalą (http://bit.ly/DunysosVentosKanalas).
Seniausias ir storiausias ąžuolas ir kiti išskirtiniai medžiai
Garsusis Lietuvos senolis – seniausias ir storiausias Stelmužės ąžuolas (skaityti plačiau). Kartu tai ir vienas seniausių ąžuolų Europoje. Ąžuolui apie 1500 metų, jo skersmuo – 3,5 m, apimtis prie žemės 13 m (kamienui apimti reikia 8-9 vyrų), aukštis – 23 m. Šiuo metu Stelmužės ąžuolo būklė yra sunki. Senasis medis yra apniktas infekcijų, įvairių rūšių grybų, dumblių ir samanų. Medienos ląstelės pasenusios, sunkiai atsinaujina.
Aukščiausias Lietuvos medis auga Degsnės maumedyne, Degsnės botaniniame draustinyje (skaityti plačiau). Aukščiausio maumedžio aukštis 49 m, o amžius apie 160 metų. Bandysiantiems rasti šį medį svarbu žinoti ir jo numerį – 9. pamatykLietuvoje.lt žemėlapyje galite rasti ir daugiau išskirtinių medžių: aukščiausią eglę, pušį, aukščiausią ąžuolą ir kt.
2000 m. duomenimis, aukščiausias Lietuvos ąžuolas yra Jūravos ąžuolyne (skaityti plačiau). Jo apimtis – 151 cm, o aukštis – 37 m. Tačiau jis nėra aukščiausias tarp visų rūšių medžių. Prienų urėdijos Degsnės miške per 150 metų maumedis išaugo iki 46 m aukščio. Medis nėra saugomas kaip valstybės gamtos paminklas.
Ilgiausias lentomis klotas pažintinis takas
...ir kartu vienas gražiausių Lietuvos pažintinių takų – Mūšos tyrelio pažintinis takas (skaityti plačiau). Takas pateko į Lietuvos rekordų knygą kaip ilgiausias pelkėje esantis lentų takas. Jo ilgis 3605,87 m. Lentų takas veda iki apžvalgos bokšto, skirto pelkės bioįvairovei stebėti.
Toliau jis vingiuoja iki vienintelio Joniškio rajone natūralaus Miknaičių ežero ir jo vakarine pakrante - legendomis apipintos atnaujintos koplytėlės link. Nuo jos lentiniu ir sutvirtinto grunto takais galima nukeliauti iki Tyrelio akmens ir buvusios partizanų stovyklavietės.
Didžiausias vertikalus saulės laikrodis
Jis puošia Kauno technologijos universiteto pastato sieną (Studentų g. 48a, Kaunas) (skaityti plačiau). Kompiuteriu suformuotą laikrodžio brėžinį į daugiau kaip 80 kvadratinių metrų plotą perkėlė profesionalaus dailininko Alfonso Bendžiaus komanda. Prie vertikaliojo saulės laikrodžio yra informacinė lentelė, paaiškinanti, kaip skaityti laiką pagal Saulę. Kai žiūrėsite į saulės laikrodį, prisiminkite, kad visų jų „rodyklė“ – gnomonas – yra nukreipta į Šiaurinę žvaigždę, kad būtų lygiagreti Žemės sukimosi ašiai.
Ilgiausias kabantis tiltas
Lankupių tiltas per Minijos upę (skaityti plačiau) yra ilgiausias kabamasis tiltas mūsų šalyje. Tiltas yra 130 m ilgio, 1,4 m pločio, metalinis lentomis dengtas tiltas per Miniją, jungiantis Klaipėdos ir Šilutės rajonus Lankupių kaime. Yra duomenų, kad šis tiltas pastatytas XX a. pradžioje. Lietuvoje yra ir kitas, gerokai ilgesnis kabamasis tiltas, kuriuo žmonės vaikščiojo, tačiau jis niekada nebuvo priimtas eksploatuoti – tai 192 m ilgio metalinis tiltas per Nerį Vilniuje. Šis tiltas jau ir nebebus naudojamas, nes užkonservuotas 2002 m. Tad ilgiausio kabamojo tilto rekordas priklauso Lankupiams.
Aukščiausias pėsčiųjų tiltas
Aukščiausias Lietuvoje pėsčiųjų ir dviračių tiltas, pastatytas 2015 m. ant išlikusių buvusio geležinkelio tilto taurų. Dar visai naujas tiltas įrašytas į Lietuvos rekordų knygą. Jo aukštis – 38,1 m (aukščiausias Lietuvos apžvalgos bokštas – 36 m), ilgis – 260 m. Plieninis tiltas sujungė Nemuno krantus ir dviračių takus abiejose upės pusėse. Nuo jo atsiveria įspūdinga Alytaus miesto panorama. Skaityti plačiau
Ilgiausias automobilių tiltas
Jurbarko tiltas – ilgiausias Lietuvoje automobilių tiltas, kurio ilgis 494 m, aukštis – 16 m. Skaityti plačiau
Aukščiausia bažnyčia
Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia (skaityti plačiau) – aukščiausia Lietuvoje dvibokštė neogotikinė bažnyčia Lietuvoje, statyta 1899 – 1909 m.
Bokštų aukštis – 79 m, (iki I pasaulinio karo buvo 84 m). 2012 m. vasarą viename iš bažnyčios bokštų įrengta apžvalgos aikštelė. Užlipę saugiais laiptais su dviem tarpinėmis poilsio aikštelėmis į bokštą, lankytojai pro bažnyčios navas gali pažvelgti į Anykščių apylinkes iš 33 m aukščio. Dešiniajame 79 m aukščio bokšte įrengtą aikštelę galima pasiekti 186 metaliniais laiptais. Užkopę į viršų lankytojai atsiduria tiesiai po trimis bažnyčios varpais, o aplinkui atsiveria Šventosios upės slėnio panorama.
Pirmasis kraštotyros muziejus Lietuvoje
Jis įkurtas 1812 m (skaityti plačiau). Jį Bijotuose (Barzduose, Barzdžiuose) netoli Skaudvilės mietelio, šalia Pelos upeliuko, įrengė Dionizas Poška. Šiam muziejui pasirinktas 1812 metais Vyšniakalnyje nukirstas didžiulis išdegęs ąžuolas Baublys.