Šios galimybės ketvirtadienį aptartos Susisiekimo ministerijos iniciatyva surengtame susitikime su Klaipėdos miesto meru Vytautu Grubliausku, LTSA atstovais bei VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generaliniu direktoriumi Algiu Lataku.
Šiuo metu Klaipėdos švyturį valdanti LTSA, bendradarbiaudama su Klaipėdos savivaldybe, koordinuos veiksmus, kad švyturio perėmimo procesas vyktų sklandžiai. Miesto savivaldybei įsivertinus švyturio perėmimo galimybes, galutinį sprendimą priims miesto taryba.
Savivaldybei perėmus švyturį ir atvėrus visuomenei, jo paskirtis – padėti laivams įplaukti į uostą – išliktų, nes tai svarbus navigacinis objektas jūrininkams. LTSA Jūrų departamento specialistai toliau rūpintųsi navigacine įranga.
„Praėjusią vasarą visuomenei duris atvėręs Nidos švyturys ant Urbo kalno labai greitai tapo vienu iš lankomiausių objektų pamaryje. Tai puikus pavyzdys, kuris įrodo, kad visuomenei įdomi šių objektų istorija, jie tampa traukos centru, o svarbiausia – prieinama erdve edukacijai. Klaipėdos švyturio atvėrimas visuomenei galėtų būti dar vienas jūrinio miesto akcentas ir traukos vieta“, – sako susisiekimo ministro patarėjas Mindaugas Tarnauskas.
„Labai džiugina Susisiekimo ministerijos noras Klaipėdos švyturį perduoti uostamiesčio savivaldybei. Susisiekimo ministerijos ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos geranoriškomis pastangomis Klaipėdos švyturys būtų didelis traukos objektas ne tik klaipėdiečiams, bet visos Lietuvos ir užsienio turistams“, – pabrėžė Klaipėdos miesto meras V. Grubliauskas.
40 metrų aukščio švyturys, pasitinkantis į uostą įplaukiančius laivus, pastatytas ir įžiebtas 1796 m. Jis buvo vienas pirmųjų Baltijos jūros šiaurės rytų pakrantėje. Nuo pirmojo įžiebimo iki šių dienų švyturys buvo aukštinamas, įrengta daugiau atšvaitų, o per Antrąjį pasaulinį karą buvo visiškai sugriautas, tačiau 1945 m. atstatytas.
