„Šiuo metu Mėlynąsias vėliavas turi Nidos bei Juodkrantės centriniai paplūdimiai (ruožai ties centrine gelbėjimosi stotimi), taip pat – paplūdimys Palangoje (ties Birutės kalnu) ir Klaipėdos savivaldybėje esantis I Smiltynės paplūdimys (ties centrine gelbėjimosi stotimi)“, – LRT.lt pasakoja Lietuvos žaliųjų judėjimo atstovas Renaldas Rimavičius.
Pirmasis gavo Nidos paplūdimys
Lietuva Mėlynosios vėliavos programoje pradėjo dalyvauti 2000-aisiais, o po poros metų sulaukė ir pirmojo apdovanojimo; prieš tai šaliai buvo skirti simboliniai sertifikatai.
„2002-aisiais Lietuva gavo tik vieną įvertinimą. Jis buvo pats pirmasis, skirtas Nidos paplūdimiui. Aišku, tais metais ir buvo gauta mažiausiai vėliavų“, – kalba R. Rimavičius.
2002-aisiais Lietuva gavo tik vieną įvertinimą. Jis buvo pats pirmasis, skirtas Nidos paplūdimiui.
Lietuvos žaliųjų judėjimo atstovas pabrėžia, jog prieš dešimtmetį Lietuvoje pasiekto Mėlynųjų vėliavų rekordo pagerinti nepavyko: „Daugiausia šių apdovanojimų valstybė gavo 2007-aisiais. Jie buvo skirti šešiems paplūdimiams ir vienai prieplaukai. Vis dėlto dažniausiai mūsų valstybei skiriami trys įvertinimai.“
Prieš dešimt metų vėliavos buvo iškeltos Nidos, Juodkrantės, I Smiltynės, I Melnragės, II Melnragės, Botanikos parko paplūdimiuose bei Mingės kaime esančioje Minijos prieplaukoje.
Pasak specialisto, Lietuvos paplūdimiams, kurie 2017-ųjų sezoną pretendavo į šį apdovanojimą, pasisekė – visoms teko po Mėlynąją vėliavą.
Reikia investuoti nemažai lėšų
Anot Neringos savivaldybės Miesto tvarkymo ir statybos skyriaus vyriausiojo specialisto Viktoro Kolokšanskio, vien tik Mėlynosios vėliavos administravimui reikalingiems ištekliams buvo skirti 8 000 eurų. Į šią sumą įėjo atstovavimas tarptautiniu mastu, viešinimas, švietimas.
Tiek pat lėšų skyrė ir Klaipėdos savivaldybė. Miesto tvarkymosi skyriaus vedėja Irena Šakalienė sako, kad „papildomai pajamų skirti reikėjo stendams, kadangi I Smiltynės paplūdimys jau buvo sutvarkytas ir atitiko reikalavimus.“ Buvo vykdyta švietėjiška veikla, paplūdimys pritaikytas neįgaliesiems.
I. Šakalienės nuomone, kitiems Smiltynės paplūdimiams reikės skirti kur kas daugiau dėmesio, jei bus planuojama įtraukti juos į pretendentų, siekiančių gauti Mėlynąją vėliavą, sąrašą, nes juose maža tvarkos.
Palangos miesto savivaldybės administracija Mėlynosios vėliavos programos koordinavimui skiria 5 800 eurų.
Palangos miesto savivaldybės Ūkio ir turto skyriaus vyriausioji specialistė Reda Kairienė pasakoja, jog „Palangos miesto savivaldybės administracija Mėlynosios vėliavos programos koordinavimui skiria 5 800 eurų. Lėšos skiriamos ir Palangos botanikos parko direkcijai, kuri vykdo Mėlynosios vėliavos paplūdimio priežiūrą.“
Anksčiausiai Mėlynąją vėliavą gavo estai
Iš visų Baltijos šalių anksčiausiai Mėlynosios vėliavos įvertinimas teko Estijai, kiek vėliau – Latvijai, o paskutinė apdovanojimą gavo Lietuva. Lietuvos žaliųjų judėjimo atstovas R. Rimavičius primena: „Estija pirmąją Mėlynąją vėliavą iškėlė 1994-aisiais, o Latvija – 1999 metais.“
Nepaisant to, kad Estija buvo pirmoji, ji šį įvertinimą gauna retai. Tiesa, pagal „Blue flag“ (liet. Mėlynoji vėliava) organizacijos sudarytą lentelę, kurioje skelbiamos 2017-aisiais Mėlynąsias vėliavas gavusios šalys, Estija turi tris. Visas jas galima rasti paplūdimiuose.
Oficialaus „Blue flag“ puslapio duomenys rodo, kad Latvijai teko daugiausiai įvertinimų iš visų Baltijos šalių – 21. Trys Mėlynosios vėliavos skirtos prieplaukoms, o kitos plevėsuoja šalies paplūdimiuose.
Kitaip nei Estijos, kuri ne kasmet turi galimybę pakelti vėliavą, bei Lietuvos, gaunančios dažniausiai tris įvertinimus, Latvijos apdovanojimų skaičius auga. Prieš metus šaliai teko 19 Mėlynųjų vėliavų.
R.Rimavičius mano, kad tokią Latvijos padėtį lėmė palankesnės sąlygos: „Šalis turi daug daugiau pajūrio, todėl savaime yra ir daugiau vietų, kur galima iškelti Mėlynąsias vėliavas.“
Kriterijai Mėlynosioms vėliavoms gauti
Norintieji gauti Europos Sąjungos paplūdimio bei prieplaukos kokybės simbolį, turi atitikti aplinkosaugos švietimo ir informavimo, vandens kokybės, aplinkosaugos valdymo, paslaugų ir saugumo reikalavimus.
Kaip skelbia Lietuvos žaliųjų judėjimas, nacionaliniu lygiu koordinuojanti Lietuvos Mėlynosios vėliavos programą, paplūdimiai turi atitikti 32, o prieplaukos – 25 kriterijus. Maža dalis jų – rekomendacinio pobūdžio, o kiti yra privalomi.
Turi būti laikomasi Mėlynosios vėliavos kriterijų: užtikrinta kasdienė švara, saugumo priemonės, nuolat pateikiama informacija apie objektą.
Lietuvos žaliųjų judėjimo atstovas sako, kad paplūdimių ir prieplaukų priežiūra reikalinga ne tik norint įgyti Mėlynąją vėliavą. Tvarką reikia palaikyti nuolatos, o atsiradus trūkumų – vėliavą nuleisti, kol vieta bus sutvarkyta.
„Turi būti laikomasi Mėlynosios vėliavos kriterijų: užtikrinta kasdienė švara, saugumo priemonės, nuolat pateikiama informacija apie objektą. Be to, visose šalyse sezono metu vykdomi ir patikrinimai, už kuriuos atsakingos programą koordinuojančios nacionalinės organizacijos. Dar vyksta tarptautiniai patikrinimai“, – pasakoja R.Rimavičius.
Kiekvienais metais Mėlynosios vėliavos apdovanojimą skiria Aplinkosauginio švietimo fondo vykdomos Mėlynosios vėliavos programos Tarptautinė taryba. Šiemet Mėlynąja vėliava buvo apdovanotos 45 pasaulio šalys. Daugiausiai vėliavų gavo Ispanija, Graikija, Prancūzija bei Turkija.
