Latvijos vyriausybė svarstys „artimiausiu metu“
Į Latviją atvykstantiems lietuviams gali būti taikoma privaloma dviejų savaičių izoliacija, jei sergamumo koronavirusu rodiklis Lietuvoje viršys 16 atvejų 100 tūkst. gyventojų, BNS antradienį informavo Latvijos sveikatos apsaugos ministerija.
„Dabartinės taisyklės Latvijoje numato, kad asmenys, grįžtantys iš šalies, kurioje 14 dienų sergamumo koronavirusu rodiklis yra didesnis nei 16 atvejų 100 tūkst. gyventojų, privalo dviem savaitėms saviizoliuotis. Ši tvarka taikoma tiek Latvijos gyventojams, kurie grįžta iš paveiktų šalių, tiek turistams, kurie atvyksta į Latviją“, – BNS atsiųstame komentare teigia Latvijos sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos departamento direktorė Santa Livina.
„Jei Lietuva pasieks šį rodiklį, pagal galiojantį reglamentą bus taikoma tokia pati tvarka – Lietuvos gyventojai, atvykę į Latviją, turės 14 dienų izoliuotis“, – pridūrė ji. Vis dėlto S.Livina pabrėžė, kad „artimiausiu metu“ Latvijos Vyriausybė planuoja svarstyti šį klausimą.
A.Veryga: kiek žinome, tokių ketinimų nėra
Lietuvos sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga antradienį spaudos konferencijoje sakė, kad iš Latvijos kolegų girdintys, jog Latvija neturėtų užsiverti lietuviams.
„Bent jau kiek mes turėjome Latvijos šalies patikinimų, jie nesiruošia mūsų niekaip uždaryti ir neįsileisti. Jie gali galbūt rekomenduoti savo piliečiams nevykti į Lietuvą, bet bent jau kol kas tokio plano – mūsų neįsileisti – kiek mes žinom, jie neturi“, – sakė A.Veryga.
Ministro žiniomis, latviai neturi ir ketinimų iš atvykstančių lietuvių reikalauti 14 d. izoliacijos. „Jeigu būtų saviizoliacija nustatyta, tai ir vykimas patampa iš esmės beprasmišku, nes ko ten važiuoti“, – teigė A.Veryga. Jis visgi pabrėžė, kad tai yra Latvijos sprendimas.
Antradienį Latvijos Užsienio reikalų ministerija viešai paragino latvius nevykti už Baltijos šalių ribų.
Latvijos turizmui lietuviai – gyvybiškai svarbūs
Lietuvos įtraukimas į vadinamąjį geltonąjį ar net raudonąjį COVID-19 paveiktų šalių sąrašą itin pakenktų Latvijos turizmo sektoriui, pareiškė Latvijos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė Santa Graikstė.
Latvijos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė S.Graikstė BNS teigė, jog šią vasarą dauguma Latvijoje viešėjusių turistų atvyko būtent iš Lietuvos, todėl įtraukus šią šalį į sąrašą šalių, iš kurių atvykstantys asmenys turi 14 dienų izoliuotis, turistų srautas Latvijoje smarkiai sumažėtų.
„Siekiant sušvelninti finansines pasekmes dėl turistų praradimo, būtini skubūs sprendimai valstybės lygmeniu“, – pareiškė asociacijos vadovė naujienų agentūrai BNS ir pridūrė, jog reikia sėsti prie derybų stalo su sveikatos apsaugos ministerijos ir ligų prevencijos ir kontrolės centro specialistais.
Būtini skubūs sprendimai valstybės lygmeniu, – sakė S.Graikstė.
„Mums reikia pagalvoti, kaip mes galėtume saugiai išspręsti šią problemą nekeldami grėsmės žmonėms ir kartu neskandindami turizmo sektoriaus“, – pareiškė S.Graikstė.
Anot jos, vietos rinka yra pernelyg maža, kad galėtų kompensuoti galimą turistų iš Lietuvos trūkumą.
Iki spalio turizmo sektorius dar gali tikėtis pajamų iš vietos turistų, tačiau po to prasidės sunkus žiemos laikotarpis, pažymėjo asociacijos vadovė ir pridūrė, jog 70 proc. turistų Latvijoje sudaro svečiai iš užsienio.
Ragina daryti išimtį Lietuvai
Latvijos turizmo organizatorių asociacijos vadovė Inga Kavaca Latvijos radijui sakė, kad judėjimas Baltijos šalių viduje buvo labai svarbus viešbučiams, restoranams ir kaimo turizmo sodyboms už Rygos ribų.
„Jeigu lietuviams bus neleista įvažiuoti į Latviją, tuomet vietos turizmas, kuriam visai gerai sekėsi šią vasarą, su tuo ir baigsis. Prasidės pamokos, vietiniai nebegalės keliauti, ir turizmas Latvijoje sustos“, – sakė ji. Asociacijos vadovės teigimu, lietuviai sudarė daugumą atvykėlių iš užsienio. Po jų sekė suomiai.
Vardan Baltijos šalių vienybės turime rasti sprendimą, kaip tai padarė Suomija su Estija, padarydama jai išimtį, – sakė kaimo turizmo asociacijos vadovė.
Už išimtis Lietuvai pasisakė ir Asnāte Ziemele iš Latvijos kaimo turizmo asociacijos „Lauku ceļotājs“, kuri pateikė Suomijos ir Estijos pavyzdį.
„Vardan Baltijos šalių vienybės ir bendradarbiavimo turime rasti sprendimą, kaip tai padarė Suomija su Estija. Suomija padarė Estijai išimtį, net jeigu ir pagal Suomijos kriterijų ji turėtų būti įtraukta į „pavojingų“ šalių sąrašą. Mes taip pat turėtume įvertinti Baltijos šalių vienybę ir padaryti išimtis“, – sakė ji.
Lietuvoje gerokai padaugėjus užsikrėtimo koronavirusine infekcija atvejų, Latvijos vyriausybė antradienį gali svarstyti pasiūlymą įtraukti Lietuvą į „geltonąjį“ COVID-19 paveiktų šalių sąrašą, o tai reikštų, jog kiekvienas į Latviją iš Lietuvos atvykstantis asmuo turės 14 dienų izoliuotis.
Kodėl taip skiriasi sergamumas – atsakymo neturi
Baltijos šalyse skiriasi ir sergamumo rodiklis, ir tendencijos – Lietuvoje nauji susirgimai registruojami dešimtimis, latviai ir estai per dieną jų turi vos po kelis ar nė vieno. Antradienio duomenimis, Lietuvos sergamumo rodiklis yra jau 14,6 (pirmadienį dar buvo 13,7) atvejo 100 tūkst. žmonių.
Tuo tarpu Estijos ir Latvijos rodikliai netgi sumažėjo per dieną. Estijoje jis dabar siekia 8,8 (pirmadienį buvo 9,1). Latvijos rodiklis – vos 2,3 (pirmadienį buvo 2,4). Sutarta, kad į paveiktų šalių sąrašą valstybės patenka, kai rodiklis pasiekia 16 atvejų 100 tūkst. žmonių per 14 d.
Kodėl taip yra, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga antradienį darkart sakė nežinantis. „Tai yra sudėtingas klausimas, ir galbūt ne visiškai man. Tai yra klausimas mokslininkams, epidemiologams, kurie daug dalykų turi įvertinti. Ne tik kultūrinius aspektus, bet ir, matyt, geografinius dalykus – gyventojų tankumą, jų judėjimą, į kokias šalis buvo ar nebuvo vykstama, kokių priemonių buvo ar nebuvo laikomasi.
Žodžiu, yra labai daug niuansų, kuriuos reikia įvertinti tam, kad pasakytumėm, dėl ko mes taip skiriamės pagal epidemiologinę situaciją“, – kalbėjo ministras.
„Tokio auksinio atsakymo, dėl ko taip yra, bijau, nė vienas ekspertas ar specialistas nepateiks. Tai yra tikrai sudėtingas klausimas“, – pripažino A.Veryga.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad Latvijos ir Estijos net geografinė padėtis galbūt lemia mažesnį sergamumą – Lietuva ribojasi su Lenkija, kurioje yra gerokai prastesnė epidemiologinė situacija.
Daugiau apie antradienio Sveikatos apsaugos ministerijos spaudos konferenciją skaitykite čia: A.Veryga atsakė į kritiką dėl kaukių dėvėjimo: jam tai panašu į viešųjų ryšių akciją
