Jei reikėtų įvardinti kitas kanadiečių būdo savybes, šalia vidinės ramybės pridėčiau draugiškumą ir paslaugumą. Jie visada nuoširdžiai pasidomės, kaip tu laikaisi, jei reikia į už keliolikos kilometrų esantį miestelį – nuveš savo mašina ir dar pasikvies draugų, kad būtų linksmiau.
Konfiskuotos mašinos ir bandymas į viešbutį įsmukti nepastebėtiems
Kartą su vietine kompanija išsiruošėme iškylon su nakvyne gamtoje. Po kelių valandų riedėjimo atsidūrėme nuostabaus grožio vietoje, tad nusprendėme ten ir įsikurti. Pastatėme palapines ir palikę mašinas išsiruošėme patyrinėti apylinkių. Grįžę po kelių valandų radome tik mūsų pačių ištryptą sniegą – nei automobilių, nei palapinių nebuvo nė kvapo. Puolėme į lengvą paniką, bet žingsniuodami miestelio link sutikome policijos pareigūną, maloniai pasiteiravusį: „Ar ne jūsų daiktus mes ką tik surinkom“? Pasirodo įsikūrėme nacionaliniame parke, kuriame tokios iškylos griežtai draudžiamos.
Norint atgauti automobilius reikėjo sulaukti ryto, užpildyti keletą dokumentų, na ir susimokėti nemenką baudą. Verta paminėti, kad tuomet buvo trečia valanda nakties, o lauke tvyrantis minusas net neleido galvoti apie nakvynę ant suoliuko. Visas dešimties žmonių būrys nusigavome iki artimiausio miestelio ir ėmėmės belstis į visus kelyje pasitaikiusius viešbučius. Po kelių nesėkmingų pokalbių supratome, kad tokiam būriui vietos tikrai neatsiras. Sukomės iš padėties – išrinkome du komunikabiliausius žmones. Kanadietis ir lietuvaitė, apsimetę sutuoktiniais, išsinuomojo prabangius apartamentus dviem. Vos raktai pasiekė jų kišenę, likęs būrys gavo ženklą ir paslapčia įsmuko kambarin.
Rodos, istorija galėjo tuo ir pasibaigti, jei ne už poros minučių atskubėjusi administratorė. Ji šypsodama papasakojo viską stebėjusi apsaugos kameromis. Visgi išprašyti nebuvome – po ilgų prašymų buvo leista pernakvoti visiems. Taip ir užmigom – dalis lovose, dalis ant žemės, dalis burbulinėje vonioje.
Lūžusi ranka ir atsiradusi aukščio baimė
Kuomet šalyje praleidi visus metus, o tave supa tokia kompanija, panašūs nuotykiai lydi nuolatos. Visgi ne visi jie tokie smagūs. Štai vieno naktinio slidinėjimo metu atlikau kelis manevrus, kurie baigėsi atbulu griuvimu. Skilo ranka, o aš kaip tyčia neturėjau draudimo, saugančio nuo tokio tipo susižalojimų. Gydimas atsiėjo nemenką sumą, tad visiems vykstantiems į kalnus kelis kartus primenu apie būtinybę pasirūpinti garantijomis iš anksto.
Po keleto gipso mėnesių ant kalno užlipti buvo be galo sunku. Reikėjo nugalėti baimes ir iš naujo išmokti valdyti slides. Pradėjau nuo vadinamojo „varlinuko“ ir žingsnis po žingsnio perėjau ant rimtesnių trasų. Tiesa, baimių iki galo neatsikračiau, net čia, Lietuvoje, kaskart leisdamasi kalnu jaučiu didžiulį nerimą. Tikiuosi tai laikina.
Pasakojimus apie Kanados gamtos grožį, apie tai, kokius gyvūnus sutiksi vos tik išėjęs į kiemą, ir kaip apsiginti nuo meškų rasite pirmojoje pasakojimo dalyje.
Kelionių į Kanadą specialistai – kelioniuakademija.lt
