1. Ar žinote, kad Lazdijų krašte susikerta trijų valstybių sienos?
Baltarusijos-Lenkijos-Lietuvos sienų sankirta yra Maros upės vagos viduryje. Taigi sugalvoję paplaukioti baidarėmis Maros upe ne tik smagiai praleistumėte laiką ar pasigrožėtumėte upės gamtos peizažais, bet ir vienu metu pabuvotumėte net trijose valstybėse.
2. Ar žinote, kad Lazdijų krašte galima rasti LDK laikus menantį kelią?
Tai senasis Kapčiamiesčio – Leipalingio kelio atkarpos grindinys „brukakelis“. Legenda byloja, kad šiuo keliu kunigaikštis Žygimantas Augustas pėsčias lydėjo savo mirusios žmonos Barboros Radvilaitės kūną iš Varšuvos į Vilnių.
3. Ar žinote, kad Lietuvos karaliumi Mindaugas buvo karūnuotas ant Lazdijų krašte esančio Rudaminos piliakalnio?
Rudaminos piliakalnis su senovės gyvenviete – tai vienas žymiausių Užnemunėje gyvenusių jotvingių paminklų. Daugelis senųjų istorikų, tokių kaip T. Narbutas, vėliau J. Basanavičius, J. Totoraitis ir kiti, teigė, kad ant šio piliakalnio 1240 m. Rudaminos pilį pastatė kunigaikštis Ringaudas ir čia Mindaugas buvo vainikuotas Lietuvos karaliumi. Šią pilį 1381 m. sunaikino kryžiuočiai, pirmą kartą šturmui panaudoję naują ginklą – paraku šaudančias bombardas. Be to, J. Basanavičius Rudaminos piliakalnį siejo ir su kita pilimi – Vygando Marburgiečio kronikoje minimu Naujapiliu.
4. Ar žinote, kad Lazdijų krašto žmonių vasaros vakarai nusidažo visomis vaivorykštės spalvomis?
Juos nuspalvina muzikinio Veisiejų fontano šou. Fontanas su šviesos ir garso instaliacija įrengtas Ančios ežere, prie puikiai sutvarkyto Veisiejų miesto parko. Veisiejų grojantis fontanas buvo pirmasis Lietuvoje, kuris nuo pat savo pastatymo traukė tūkstančius lankytojų iš visos Lietuvos ir užsienio valstybių.
5. Ar žinote, kad Lazdijų krašte gyvena itin retos „gelažinės varlės“?
Metelių regioniniame parke galima pamatyti visoje Europoje unikalią ežerų Dusios, Metelio bei Obelijos formaciją, todėl nenuostabu, kad tokioje unikalioje vietoje galima rasti itin retų augalų ir gyvūnų. Tokie yra ir Metelių regioninio parko simboliu tapę baliniai vėžliai, kuriuos vietiniai praminė „gelažinėmis varlėmis“.
6. Ar žinote, kad Lazdijų krašte kadaise telkšojo jūra?
Tuo įsitikinti galite užsukę į Kybartų kaime įsikūrusį akmenų muziejų „Jotvingių kiemas“. Muziejus yra unikalioje vietoje, kurioje susieina dvi senosios žemės – Jotva (Dainava) ir Sūduva, ribojasi du dabartiniai etnografiniai regionai – Dzūkija ir Suvalkija. Čia galima pamatyti ne tik pavienių akmenų bei akmeninių buities įrankių ekspozicijas, bet ir išvysti suakmenėjusį koralą, kuris byloja apie šiuose kraštuose kadaise telkšojusią jūrą.
7. Ar žinote, kad žymioji poetė Salomėja Nėris savo eilėraščių rinkiniui „Pėdos smėlyje“ įkvėpimo sėmėsi Lazdijų krašte?
1928–1931 metais Salomėja Nėris (1904–1945 m.) gyveno Lazdijuose ir dirbo Seinų „Žiburio“ gimnazijoje. Poetė, gyvendama Lazdijuose, išleido antrąjį savo poezijos rinkinį „Pėdos smėly“ (1931 m.). Šiam poezijos rinkiniui įamžinti Lazdijų krašto muziejuje sukurta šviesos instaliacija „Smėlio takas“. Muziejuje taip pat galima aplankyti kambarį, vadinamą „karstu“, kuriame gyveno poetė.
8. Ar žinote, kad atvykę į Lazdijų kraštą galite pabuvoti bitės kailyje?
Kaimo turizmo sodyboje „Žališkė“ galite ne tik padegustuoti natūralaus naminio medaus su koriu, bet ir išbandyti, kaip gyvena bitės. Sodyboje įrengtas specialus avilio formos namelis, kuriame taikoma avilio klimato terapija.
9. Ar žinote, jog senovinis aliejaus spaudimo aparatas netilptų į jūsų virtuvę?
Negalite tuo patikėti? Užsukę į Lazdijų krašte esančią etnografinę Prano Dzūko sodybą pamatysite ne tik šį neįtikėtinai skambantį aparatą, bet ir susipažinsite su XX a. pradžios Dzūkijos kaimo buitimi. Sodyboje eksponuojama apie 700 įvairių senovinių ūkio padargų, baldų, namų apyvokos daiktų.
10. Ar žinote, kad Lazdijų krašte galima sutikti ne vieną, o net kelias Emilijas Pliaterytes?
Lietuviškoji Žana Dark, laisvės kovų simbolis, 1831 m. sukilimo dalyvė, kapitonė Emilija Pliaterytė (1806 m. – 1831 m.) buvo grafaitė, kilusi iš garsios Pliaterių giminės. 1831 m. sukilimo bangai pasiekus ir Dzūkiją – vyko kautynės Leipalingio–Kapčiamiesčio miškuose. Keliantis per Juodąją Ančią Emilija buvo sužeista. Ją priglaudė eigulys Margelis ir Justinavo (Vainežerio) dvarininkas Ablamavičius. 1831 m. gruodžio 23 d. Emilija mirė Vainežerio kaime. Naktį laiveliu Ančios upe ji buvo atplukdyta į Kapčiamiesčio bažnyčią ir palaidota Kapčiamiesčio kapinėse. E.Pliaterytei atminti pastatyti paminklai Kapčiamiesčio miestelio centre bei Vainežerio dvaro parke. Emilijos paminklas Vainežerio dvaro parke yra ypatingas, nes tai bene vienintelis klūpančio karžygio paminklas Europoje.
