1935 metų rugsėjo 21 dieną lėktuvu „Lituanica II“ pakilęs iš oro uosto Niujorke, F.Vaitkus planavo pasiekti Kauną, tačiau dėl techninių problemų buvo priverstas leistis netoli Balinrobo miesto Airijoje. Lėktuvo nusileidimo vietoje pastatytas paminklinis akmuo, o vienoje miesto aikščių 2015 metais buvo atidengtas paminklas skrydžiui – sumažinta „Lituanica II“ kopija.
„Felikso Vaitkaus skrydis ne tik išgarsino Lietuvą pasaulyje ir nutiesė pirmuosius žmogiškus tiltus tarp Lietuvos ir Airijos, bet ir įkvėpė ateities kartas naujiems žygdarbiams“, – teigė Lietuvos ambasadorius Airijoje Egidijus Meilūnas.
Balinrobės mieste vyko minėjimas, kuriame dalyvavo vietos lietuvių bendruomenės ir miesto atstovai, o netoliese esančio šv. Patriko kalno viršūnėje tradiciškai buvo iškeltos Lietuvos vėliavos.
Renginius, skirtus skrydžiui paminėti, surengė ilgametės F.Vaitkaus atminimo Airijoje puoselėtojos Mirandos Jankauskienės vadovaujama vietos lietuvių bendruomenė ir Lietuvos ambasada Airijoje.
Legendinis skrydis
„Lituanica II“ – Lietuvos aviacijos simbolis ir legendinis lėktuvas, kuris tapo sovietų taikiniu.
F.Vaitkus turėjo tikslą pakartoti anksčiau buvusį Stepono Dariaus ir Stasio Girėno skrydį iš Niujorko į Kauną, tačiau dėl oro sąlygų buvo priverstas nusileisti Airijoje. Nors leidžiantis lėktuvas nukentėjo, F.Vaitkus tapo šeštuoju pilotu, kuris įveikė Atlantą vienviečiu lėktuvu.
F.Vaitkus gimė 1907 metais Čikagoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jo tėvas kilęs iš Šiaulių krašto, Lukošaičių kaimo netoli Gruzdžių. Motina Marija Stankevičiūtė gimusi Žagarėje. Baigęs bendrą mokslą F.Vaitkus mokėsi Čikagos universitete, o vėliau Kalifornijos aviacijos mokykloje ir baigė aukštuosius aviacijos kursus. Kaip JAV karo aviacijos lakūnas leitenantas F.Vaitkus 1931 metais išleistas į atsargą. Tuomet Viskonsino valstijoje jis įsteigė nuosavą aviacijos mokyklą.
F.Vaitkus su „Lithuanika II“ iš Niujorko oro uosto „Floyd Bennet Fiefd“ pakilo 1935 metų rugsėjo 21 dieną 6 val. 45 min. Virš Atlanto lėktuvas pateko į ištisinę debesų zoną, pilotas 17,5 valandos skrido tik pagal prietaisus, kai kur per lietų ir krintant šlapdribai.
Išniręs iš debesų F.Vaitkus pamatė Airijos krantus. Tuomet jis pastebėjo, kad sutriko benzino siurblio darbas, ir suprato, kad likusio kuro iki Kauno neužteks. Balinrobo rajone nusižiūrėjęs ganyklą F.Vaitkus nusprendė nutūpti, patvarkyti siurblį, papildyti degalų ir orui pagerėjus tęsti kelionę. Tačiau leidžiantis šoninio vėjo gūsis bloškė lėktuvą į šoną, dešinysis sparnas užkabino žemę ir lėktuvą ėmė sukti. Nuo smūgio nulūžo sparno galas, buvo palaužta važiuoklė ir propeleris.
Per 21 valandą 30 minučių F.Vaitkus nuskrido 5 100 kilometrų.
Iki tol skrisdami po vieną Atlantą buvo įveikę tik penki lakūnai – 1927 metais Charlesas Lindberghas, 1932 metais Amelia Earhart, 1933 metais – Willy Postas, 1933 metais – Jimmy Matternas ir 1933 metais – Jamesas Mollisonas.
Netrukus po avarijos lėktuvas buvo suremontuotas ir perduotas Lietuvos karinėms oro pajėgoms. Jį naudojo kaip mokomąjį lėktuvą.
Kai šalyje įsigalėjo sovietų armija, dalis mūsų lėktuvų buvo sunaikinti kaip taikiniai Šilėnų poligone. Tarp jų ir „Lituanica II“, kuri poligone atsidūrė 1940-ųjų spalio pabaigoje.
Praėjusiais metais archeologai ir istorijos entuziastai pasklido po miškingą ir pelkėtą Šilėnų poligoną, esantį visai šalia Šiaulių. Ieškojo legendinio „Lituanica II“ lėktuvo likučių. Lėktuvo paieškos tąkart buvo bevaisės, tačiau rasta nemažai sprogmenų. Daugiau skaitykite čia: Archeologinės „Lituanica II“ paieškos Šilėnų poligone virto išminavimo operacija
