Ostrava – trečias pagal dydį Čekijos miestas, Moravijos regiono sostinė, plieninė šalies širdis, išsidėsčiusi netoli Lenkijos pasienio, tad nuo Lietuvos jį lengvai pasieksite net ir lengvuoju automobiliu.
Dar visai neseniai tai buvo industrinis miestas, tačiau bėgant metams sunkioji pramonė užleido vietą naujoms technologijoms. Buvusios pramoninės zonos tapo sporto, kultūros renginių ir aktyvaus poilsio vietomis.
Nors pramonė, savaime suprantama, sukėlė daugybę aplinkosauginių problemų, tačiau ateities kartoms paliko išskirtinį paveldą, iš kurio naudos dabar semiasi visas miestas. Įdomu ir tai, kad tai vienas žaliausių Čekijos miestų.
Į šį kraštą žmones traukia ne tik įspūdinga industrinė atmosfera, pramoninė architektūra su kasyklų bokštais ir nepamirštamą įspūdį paliekanti Vitkovicės plieno gamyklos komplekso panorama, unikalios ekskursijos po buvusias anglies kasyklas ir plieno liejyklas, netoli besidriekiantys kalnai su slidinėjimo trasomis, bet ir jau 20 metų vasaromis vykstantis didžiausias ir spalvingiausias Čekijoje muzikos festivalis „Colours of Ostrava“.
2016 metais „The Guardian“ šį grandiozinį renginį įvertino kaip vieną iš 10 geriausių festivalių Europoje.
Prasidėjęs nuo menininkų pasirodymų Ostravos gatvėse, vėliau persikėlęs į pilies kiemą, šiandien šis 4 dienas vykstantis tarptautinis vakarėlis po atviru dangumi pritraukia vidutiniškai apie 53 tūkst. dalyvių iš 16 Europos Sąjungos šalių ir pasižymi skambančios muzikos įvairove.
Įprasta, kad festivaliai dažniausiai asocijuojasi su jaunimui skirtomis linksmybėmis, bemiegėmis naktimis, kuomet laisvai liejasi alkoholis, vartojami narkotikai. Tačiau čekai pripažįsta, kad „Colours of Ostrava“ jau seniai tapo šeimų tradicija. Tiek daug vaikų, nėščiųjų, porų ir senjorų dar neteko matyti nė viename festivalyje.
Festivalis, skirtas visiems
Šiemet jubiliejinis 20-asis festivalis vyko liepos 19-21 dienomis. Jame apsilankė ir 15min žurnalistė.
Skelbiama, kad per 4 dienas buvo sunaudota 25 tonos ledo, o pasaulyje puikiai žinomas čekiškas alus, kurio bokalas nekainuoja nė 3 eurų ir yra pigesnis už espresso kavos puodelį, pilstytas net iš 200 kranų.
Šiame festivalyje laukiami visi.
Štai vien per šeštadienį į festivalį nemokamai buvo įleisti daugiau nei 1200 senjorų, kurie sulaukę daugiau nei 65-erių metų amžiaus.
Vaikų zonoje su animatoriais linksminosi apie 100 mažųjų, iš viso festivalyje sudalyvavo net 4212 vaikai.
Su didžiausiomis pasaulinio garso žvaigždėmis šėlo ir daugiau nei 800 neįgaliųjų, o negirdintiesiems nuo scenos sklindančias dainas tiesiogiai į gestų kalbą vertė 20 pasamdytų ir į muzikos ritmą įsijautusių vertėjų.
Norintys šokti, galėjo sekti šokių mokytojos judesius, panorę sudainuoti – buvo laukiami karaoke zonoje. Sukurtas net dirbtinis pliažas tiems, kurie norėjo pasimėgauti saulės voniomis.
Maisto vagonėlių – apie 300, kainos – itin patrauklios, pavyzdžiui, dešrainį galima įsigyti už 2,5 euro. Užsinorėjai greitojo maisto – prašom, o galbūt priklausai sveikuolių bendruomenei? Ajurvedinio maisto švediškas stalas taip pat čia pat.
Akį patraukė ir nedidelės meno galerijos drąsūs eksponatai, galimybė atgauti jėgas deguonies procedūrose. 15 minučių seansas ant sėdmaišių tekainavo 4,3 euro, o grįžus su tuo pačiu tavo naudotu vamzdeliu, kaina – dar mažesnė.
Vis dėlto, labiausiai pirmą kartą festivalyje apsilankiusius sužavi pati jo erdvė.
Unikaliausia vieta
Nuo 2012 metų „Colours of Ostrava“ vyksta žaviose Dolní Vítkovice apylinkėse – vietovėje, anksčiau priklausiusioje metalurgijos pramonės galiūnams (pripažintas Europos kultūros paveldo objektas).
1828-1998 metais čia buvo kasama anglis, veikė plieno liejykla, buvo gaminamas ketus.
Visi industriniai pastatai išlikę. Vieni jų virtę muziejais, kiti – įmonių ofisais, loftais, konferencijų salėmis, treti – svarbiausiais turistų traukos centrais.
Štai daugiafunkcinėje „Gong“ salėje, kuri kadaise buvo dujų talpykla, šiandien vyksta konferencijos bei koncertai. Festivalio metu čia veikia ir viena iš scenų, įsikūręs ir žurnalistų centras.
Vadinamasis „Mažasis technikos pasaulis U6“ yra rojus vaikams ir suaugusiems, o „Didysis technologijų pasaulis“ atskleidžia mokslo ir technologijų paslaptis, stebina didžiuliu veidrodžio ir vienu didžiausių sodų ant stogo visoje Čekijoje.
Štai paties Usaino Bolto, Jamaikos sprinterio, pasaulio rekordininko bei čempiono, vardu pavadintame (bėgikas lankėsi čia ir net paliko savo autografą) bokšte, įrengtame virš aukštakrosnės, nuolat vedamos ekskursijos (apie darbą kasyklose bei gamykloje dažniausiai pasakoja buvę jos darbuotojai), viršuje veikia kavinė, dovanojantį įspūdingą reginį.
Tiesa, aukščio bijantys į šį bokštą, tikėtina, neįžengs, nes kylama stikliniu liftu, vaikštoma perregimomis metalinėmis grotomis.
Festivalio metu bokšto ir kavinės lankymas taip pat įmanomas, tereikia rezervuoti vietą iš anksto.
Pakilus saulėlydžio metu, iš paukščio skrydžio atsiveria visa unikali bei išskirtinė festivalio erdvė. Tolumoje matosi Lenkijos bei Slovakijos kalvos, girdi nuo scenų atsklindančią muziką, tad norisi šokti net čia, viršuje, žvelgiant į Ostravos panoramą.
Kaip prasitarė liftu lankytojus kilnojantis darbuotojas, tarpukariu Vitkovicės pramonės zonos anglies kasyklose ir plieno liejykloje dirbo apie 80 tūkst. žmonių. Uždarius šią vietą, vagys kurį laiką sukosi, kaip galėjo, juk statiniuose – ir daug bronzos.
Net 21 scena
2023 metais įvairialypės muzikos (nuo elektroninės iki džiazo ar regio) festivalyje, kuriame darbavosi net 6750 darbuotojų, netrūko – buvo įrengta net 21 skirtingo dydžio scena po stogu ar atviru dangumi, o jose pasirodė 122 grupės bei didžėjai iš 31 skirtingos šalies (40 vietinių atlikėjų pasirodymų ir 70 užsienio).
Iš viso surengta daugiau nei 100 koncertų. O kur dar filmai, atviros diskusijos, poezijos, teatro pasirodymai bei meno dirbtuvės ar instaliacijos, šou programos vaikams.
Didžiausioje scenoje pasirodė tokios žvaigždės kaip „Interpol“, Jacob Collier, Niall Horan, Gilberto Gil & Family, Kavinsky, Sleaford Mods, Tom Grennan, ZHU, iš proto publiką išvedęs „Macklemore“ ar „OneRepublic“, kurio vienas iš daugelio hitų – „Counting stars“ vien „Youtube“ kanale sulaukė 3,8 milijardo perklausų bei peržiūrų.
4 dienų pradinė bilieto kaina – 140 eurų, o mažiau nei 500 eurų kainuojantys VIP bilietai, leidžiantys stebėti koncertus iš geriausių pozicijų bei suteikiantys galimybę mėgautis nemokamais gėrimais bei padoriais tualetais, šiemet buvo išparduoti dar iki festivalio pradžios.
Daugelis dalyvių apsigyveno palapinių miesteliuose netoli buvusios festivalio erdvės – Ostravos pilies.
Įdomu tai, kad už paslaugas bei pramogas šiemet festivalio dalyviai galėjo atsiskaityti tik bekontakčiu būdu – jokių grynųjų pinigų. Tad užteko su savimi turėti išmanųjį laikrodį, mobilųjį telefoną ar įsigyti vietoje specialią vienkartinę festivalio kortelę su tam tikra suma.
Iš viso surengta daugiau nei 100 koncertų.
Atsiskaitymo terminalų festivalio zonoje – net 700, tad galite įsivaizduoti pramogų bei paslaugų muzikos šventės dalyviams pasiūlą.
Vyksta net vestuvės
Pavargote nuo muzikos? Galite ne tik leistis į ekskursiją po pramoninę zoną, apsilankyti muziejuose bei galerijose, sužinoti apie kalnakasių gyvenimą. Festivalio zonoje veikia ir mugė, kurioje pardavinėjami unikalūs vietos kūrėjų (jų šiemet buvo apie 100) autoriniai gaminiai.
Čia pat, plieno ir mįslingų gatvelių bei skersgatvių apsuptyje, vyksta ir didžiausias Europoje (!), apie 30 tūkst. lankytojų sutraukiantis multidisciplininis forumas „Meltingpot“, kuriame pranešimus įvairiomis temomis skaito keli šimtai įkvepiančių asmenybių bei autoritetų.
2023-ieji buvo dedikuoti ilgaamžiškumo, sveikatos bei biologinio įsilaužimo sritims.
Festivalio atmosfera tokia jauki, kad žmonės čia net tuokiasi! Teko stebėti ne vienas vestuves ir svarstyti, ar jaunieji šią vietą metrikacijai pasirinko dėl to, kad kažkuriais metais čia ir susipažino?
Organizatorių teigimu, šiemet festivalyje įvyko 6 oficialios bei teisėtos santuokų ceremonijos ir 18 neoficialių (susituokė 6 LGBT+ bendruomenės poros ir viena poliamorinė pora, kai du vaikinai vedė vieną ir tą pačią merginą).
Įsivaizduojate save tariant santuokinę priesaiką, kurios gali klausytis bet kuris iš 53 tūkst. pro šalį einančių festivalio dalyvių?
Festivalio, kurio šiemet nepraleido ir 61-erių metų naujasis Čekijos prezidentas Petras Pavelas, organizatoriai prasitarė kitąmet laukiantys svečiuose ir daugiau muzikos mėgėjų iš Lietuvos.
„Colours of Ostrava“ 2024 metais vyks liepos 17-22 dienomis.
Aukščiausias rotušės bokštas Čekijoje
Atvykus į festivalį, dienos metu galima pasižvalgyti po patį apie 300 tūkst. gyventojų turintį Ostravos miestą ir jo apylinkes.
Geriausias būdas pradėti pažintį su Čekijos plienine širdimi – pasikelti į funkcionalizmo stiliaus Naujosios rotušės bokštą ir apžvelgti miestą iš paukščio skrydžio (pasikėlimas kainuoja 60 kronų).
Naujoji savivaldybės būstinė pastatyta už senamiesčio, istorinio miesto ribų. Senoji rotušė centrinėje miesto aikštėje šiuo metu virtusi miesto muziejumi, kuriame kas valandą skamba 22 varpai.
Vos įžengus vidun į Naująją rotušę, aiktelėti priverčia daugybė palubėse šviečiančių burbulų.
„Stovime 73 metrų aukštyje virš aikštės. Tai yra didžiausias rotušės kompleksas visoje Čekijoje – turi daugiau nei 500 kabinetų. Aukščiausias Čekijoje ir šis bokštas. Iš jo galime matyti kone visą Ostravą.
Iki 1924 metų tai buvo 23 skirtingi miestai, turintys atskiras savivaldybes, mokyklas ir t.t. Galiausiai tai virto 23 Ostravos rajonais, turinčiais savas vėliavas. Čia turime ir antrą didžiausių katedrų Moravijos regione“, – mums užkilus į bokšto apžvalgos aikštelę, pasakoti ėmė vietinė gidė Vendula Šimečkova, pabrėžusi, kad Ostrava – labai svetingas miestas šeimoms su vaikais.
Tolumoje įžvelgiami Beskidų kalnai, aukščiausia Ostravos regione viršukalnė – Lysa hora. Iki Lenkijos – vos 10 km.
Gidė parodė ir į bažnyčią, kuri pastatyta XIII a. ir laikoma pirmuoju akmeniniu statiniu Ostravoje, o upė Ostravicė atskiria Moravijos ir Silezijos regionus. Kadaise ji skyrė Lenkiją nuo Čekijos.
Nesutrikite, Silezijos Ostrava turi savo atskirą rotušę.
„Štai miške matoma Ostravos pilis jau yra Silezijoje, kuri yra laikoma kiek senesniu regionu už Moraviją. Pilis rekonstruota ir tarnauja kaip koncertų, renginių ar parodų erdvė. Beje, dėl vykdytų kasybos darbų jos lygis smuktelėjo net 16 metrų“, – įdomų faktą atskleidė gidė.
Turi savą „ugnikalnį“
Žvelgdami į Ostravos panoramą, matysite daugybę išlikusių anglies kasybos bokštų, kurie tapo kultūrinėmis vertybėmis, kurių negalima nuversti.
Didžiausias rotušės kompleksas visoje Čekijoje – turi daugiau nei 500 kabinetų.
Visas miestas pastatytas ant anglies klodų. Iki akmens anglies atradimo 1763 metais Ostrava tebuvo mažas kaimelis, kuriame žmonės augino gyvulius, vaisius, daržoves ir gamino alų.
Kadangi nuo atradimų laikotarpio sunkioji pramonė šiuose kraštuose visad buvo numeris 1, kadaise, anot gidės, net svarstyta istorinį miesto centrą perkelti kitur, taip tarsi sukuriant naują Ostravą. Niekam nerūpėjo istorinis palikimas, visiems svarbiau buvo uždarbis iš industrijos. Galiausiai perkėlimo planų buvo atsisakyta, o 1994 metais anglį kasti mieste iš viso nustota.
Dabar Ostravoje gausu žalumos. Štai parke prie rotušės – net 3 tūkst. medžių.
Vietiniai mėgsta plaukioti valtimis upėje, piknikiauti ar sportuoti jos pakrantėje. Kartais vienoje upės pusėje įrengiamas kino teatro ekranas, o filmais čekai mėgaujasi sėdėdami priešingame krante.
Iš bokšto galima apžvelgti ir rausvą vilą, kurioje buvo apsistojęs Sudetų vokiečių verslininkas Oskaras Šindleris, Antrojo pasaulinio karo metais gelbėjęs žydus, nors pats dėl to rizikavo savo gyvybe. Jis tapo ir vienu geriausių visų laikų filmų laikomo „Šindlerio sąrašo“ herojumi.
Verta įkopti (ar užjoti su arkliais!) ir į dirbtinę 314 metrų aukščio Emos kalvą, supiltą iš anglies kasybos veikloje atsiradusių atliekų.
Čia ne tik išvysite nuostabią Ostravos panoramą, bet ir pasijusite kaip ant ugnikalnio. Iš kalvos vis dar kyla dūmai, o vidaus temperatūra siekia virš 1000 laipsnių karščio, todėl Emą galima pakrikštyti Ostravos ugnikalniu.
„Ema niekuomet nepasidengia sniegu, nes sklinda nuo jos šiluma. Augmenija ir gyvūnija čia – taip pat kitokia. Vis dėlto, dėl dūmų ir taršos pavojinga ten užsibūti ilgesnį laiką“, – perspėjo gidė.
Šalia – ir miesto zoologijos sodas. O centrinėje miesto aikštėje galima apžiūrėti seniausią išlikusį Ostravos gyvenamąjį namą.
Skerdyklos vietoje – menas
Bevaikštant po miesto centrinę dalį, gidė pasiūlė įdėmiau pažvelgti ir į „raudonosios“ evangelikų liuteronų bažnyčios, kurioje kadaise net buvo surengtas „Colours of Ostrava“ festivalio roko muzikos koncertas, bokšto laikrodį.
Jis priima radijo signalą, sklindantį iš Frankfurto Vokietijoje. Atkreipkite dėmesį į 4 valandą nurodantį skaičių – tai ne įprastas IV, o IIII. Ar žinojote, kad XX a. pr., kuomet ir pastatyta ši bažnyčia, laikrodžiai, kuriuose atvaizduota ne IV, o IIII, buvo laikomi itin prabangiais?
Norint, kad nenutiktų taip, kaip su Ostravos pilimi, kad bažnyčia nenugriūtų, nesukristų žemyn dėl kasybos, ji buvo pastatyta ant 900 polių.
„Ostravos katedroje taip pat rengiami koncertai, turėjome net miuziklą „Jėzus Kristus superžvaigždė“. Beje, sėdimos vietos mūsų katedroje yra šildomos“, – šyptelėjo gidė.
O štai Ostravos universiteto Filosofijos fakulteto vietoje XX a. pr. veikė viešbutis „Royal“, kurio kambariai turėjo dvigubas duris (išlikę iki šiol). Kam? Manoma, kad tai buvo prabangus viešnamis.
Aplankykite ir modernaus meno galeriją „PLATO“, kuri neseniai įrengta rekonstravus buvusią skerdyklą.
Joje demonstruojamos laikinos ekspozicijos, moderniose patalpose veikia kavinukė. Atkreipkite dėmesį į unikaliai prasiveriančias duris, galima sakyti, betono blokus, – kadaise pro šias ertmes į skerdyklą įvažiuodavo sunkiasvoris transportas.
Šalia „PLATO“ – dar viena į menininkų rankas atiduota erdvė, kurioje šiuo metu veikia išskirtinė tapybos auditorija, mažas kino teatras su dvigulėmis lovomis (privaloma nusiauti batus), biblioteka ir jaunųjų menininkų tapybos darbų paroda. Visa tai įrengta vietoje čia veikusios parduotuvės.
Daugiau apie Ostravą galite paskaityti kolegės straipsnyje: „Už 8 val. kelio nuo Lietuvos – turistų dar neatrastas miestas lyg iš distopinės knygos“.
Nuo industrijos iki kalnų – vos pusvalandis
Nors Ostrava – industrinių detalių kupinas miestas, pavažiavę vos 40 minučių nuo jo atsidursite Beskidų kalnuose. Visi, atvykę į šį regioną, pirmiausiai aplanko Pustevny kalnų masyvą.
15 minučių kelionės atviru, lyg slidinėjimo kurorte, keltuvu, iš kurio reikia mokėti greitai iššokti (pasikėlimas kainuoja 200 kronų – 8,3 euro), ir jūs atsiduriate viršukalnėse su nuostabiais vaizdais.
Tai seniausia šiuose kraštuose pasikėlimo į kalnus stotelė, veikianti nuo 1940 metų. Atsidursite 1020 metrų aukštyje. Jei žiemą Ostravoje kartais ir pasninga, sniegas neišsilaiko nė dienos, o štai kalnuose už 40 minučių kelio veikia slidinėjimo trasos.
Viršuje galite apžiūrėti Čekijos tautiškumo elementais persmelktus įspūdingo grožio, „Art Nouveau“ stiliaus XIX a. pastatus. Jų kūrėjas – vienas žymiausių Čekijos ir Slovakijos architektų Dušanas Samo Jurkovičius.
Viename iš pasakas primenančių pastatų įsikūręs viešbutis, kitame – tradicinių čekiškų patiekalų restoranas „Mamenka Libušin“.
Užėję vidun, atsidursite tarsi medinėje, drožinėtoje smaragdo spalvos karalystėje.
Čia groja tradicinė muzika, padavėjos vilki tradiciniais rūbais, o ant sienų – čekiškos patarlės, kurių daugelis skamba ir mūsų lūpose, pavyzdžiui, „Kaip šauksi, taip ir atsilieps“.
Išgerkite čekiško alaus, suvalgykite česnakinės sriubos, išgerkite čekiškos kolos – kofolos, paragaukite tradicinių virtinių.
Perspėju, tai neįprasti virtiniai, kokius mes pratę valgyti, o tarsi virtos mielinės bandelės, pagamintos iš visiškai kitokios tešlos (siūlau vieną užsisakyti dviem).
Kaip teigia vietiniai, prieš dešimtmetį, kilus gaisrui, šie originalūs kultūros paveldo perlai sudegė, tačiau šiuo metu yra atstatyti.
Iššūkis drąsiausiems
Pasisotinę leiskitės į kelių kilometrų ilgio žygį kalnų viršūnėmis. Galite aplankyti itin populiaraus čekų pagonių dievo Radegasto skulptūrą (jo atvaizdą viešnagės Ostravoje metu regėsite visur – parduotuvių iškabose, alaus etiketėse ir t.t.), už papildomą mokestį – pakilti dar aukščiau, iki medinės apžvalgos aikštelės „Stezka Valaška“.
Kelionė link jos neprailgs, nes tai – tarsi takelių medžiuose labirintas.
Čekai čia mėgsta lankytis su vaikais, nes jiems įrengtos įvairios atrakcijos – tinklai medžiuose, batutai, supynės lapijos karalystėje.
Čia ir žymių Čekijos žmonių (pavyzdžiui, čeko, 3 kartus apiplaukusio pasaulį su valtimi) pėdų, delnų ar naudotų instrumentų (pavyzdžiui, atlikėjos mikrofono) cementiniai įspaudai, įsimylėjėlių spynelių su margaspalvėmis apyrankėmis kolekcija.
Susipažinti galite ir su vietos augmenija bei gyvūnija – pasirodo, šie miškai kerta sieną ir tęsiasi Slovakijoje, o juose aptinkama ir meškų.
Pasivaikščiojimas „Stezka Valaška“ spygliuočių miške labai gaivina karštą vasaros dieną.
Galima net prigulti ant aukštai įrengtų minkštų gultų, o medinio apžvalgos bokšto pabaigoje jūsų lauks adrenalino kupina pramoga, skirta tik drąsiausiems – įrengtos stiklinės grindys. Žengsite 7 metrus į erdvę ir atsidursite 30 metrų virš žemės.
Tai, kaip teigiama informacinėje lentoje šalia, ilgiausias Europoje „vienos-rankos stiklu apmuštas “dangaus takas„ be jokių plieninių turėklų“.
Grindys pagamintos iš trijų sluoksnių 12 mm storio saugaus laminuoto stiklo, kuris tesveria 839 gramus. Stiklo montavimą atliko 8 darbuotojai. Tai truko 8 valandas.
Įrengiant išorinę stiklo dalį dalyvavo net 2 alpinistai. Stiklinis balkonėlis į gamtą gali išlaikyti 15 žmonių.
Vaizdai tikrai atims žadą.
Į apačią galite vėl leistis keltuvu ar nulipti pėsčiomis. Užtruksite apie 40 minučių.
Turėdami laiko galite nuvykti ir netoli nuo Ostravos nutolusį Štramberko miestą, kuriame kepamos legendinės „ausys“. Aplankykite ir šalia veikiantį antro seniausių automobilių gamintojų pasaulyje – „Tatros“, muziejų. Apie šiuos turistinius objektus galite paskaityti čia.
15min žurnalistės kelionę į Ostravos regioną Čekijoje bei dalyvavimą festivalyje „Colours of Ostrava“ surengė „Moravian-Silesian Tourism, s.r.o.“. Straipsnio turiniui tai įtakos neturi.