Lėktuvai skraido po visą pasaulį. Sėdate ryte skristi iš Rygos į Stambulą ir net neįtariate, kad tas orlaivis vakare grįžo iš Pietų Afrikos. Arba iš Milano, kuriame šiuo metu siaučia koronavirusas... Ir tai ne jokia klasta. Šiuo metu visos aviakompanijos stengiasi išsilaikyti, nebankrutuoti, todėl griebiasi čarterinių ar specialių reisų: žmonių repatriacijos, medicinos paskirties prekių gabenimo ir pan. Žinoma, per bet kokią ilgesnę pertrauką tarp skraidymų lėktuvas yra kruopščiai išvalomas. O dabar dar ir dezinfekuojamas, rašo portalas Airinme.
Europos aviacijos saugumo agentūra (European Aviation Safety Agency, EASA) – aukščiausia Europos aviacijai vadovaujanti institucija – kartu su Pasaulio sveikatos organizacija išleido Saugumo informacinį biuletenį bei eilę kitų dokumentų, kuriais, siekiant sumažinti keleivių bei įgulų narių užsikrėtimo pavojų, privalo vadovautis visos aviacijos organizacijos. Viena iš Saugumo direktyvų įpareigoja net trečiųjų šalių aviakompanijas laikytis specifinių saugos taisyklių, jeigu jos nori, kad jų lėktuvai skraidytų ir ES oro erdvėje.
Saugumo direktyvos nurodo atlikti būtiną lėktuvo dezinfekciją po kiekvieno jo atvykimo iš padidintos rizikos zonos. Taip užkertamas kelias vadinamam antriniam užsikrėtimui.
Galimi infekcijos perdavimo orlaivyje būdai skirstomi į tris kategorijas:
- tiesiogiai įkvėpus užsikrėtusio žmogaus iškvėptų lašelių ir (arba) ore esančių dalelių;
- tiesioginis kontaktas su seilėmis, išmatomis ar kitais galimai užterštais kūno skysčiais;
- sąlytis su seilėmis, išmatomis ar kitais potencialiai užterštais kūno skysčiais, kurie nusėda ant paviršių.
Techninės priežiūros darbuotojams yra pavojus užsikrėsti nuo dulkių, esančių lėktuvo oro kondicionavimo bei ventiliacijos sistemoje.
Didžiausias pavojus pasigauti virusą – įkvėpti kito žmogaus iščiaudėtus ar iškosėtus lašelius (aerozolį). Kai užsikrėtęs keleivis išlipa iš lėktuvo, tikimybė užsikrėsti kitam žmogui ženkliai sumažėja, bet visiškai neišnyksta. Ji priklauso nuo viruso gebėjimo išlikti veiksniam tam tikruose paviršiuose, jų kiekio, nuo aplinkos sąlygų (drėgnumo, temperatūros), taip pat nuo to, ar tie paviršiai buvo nuvalyti. Ir, pagaliau, nuo žmogaus, palietusio užterštą paviršių, jautrumo.
Komercinių orlaivių dezinfekavimo srityje orlaivių naudotojai ir įmonės, teikiančios valymo/dezinfekavimo paslaugas, atsižvelgia į specifines orlaivio savybes (lakūnų kabinos bei keleivių salono dizainą) ir naudojamų paviršių tipą. Taip pat į orlaivio gamintojo rekomendacijas dėl dezinfekavimo priemonių, kurias leidžiama naudoti.
Šiuo tikslu visos naudojamos dezinfekavimo priemonės, be jų specifinių SARS-CoV-2 dezinfekavimo savybių, turi būti „draugiškos“ orlaivio komponentams. Jos neturi kelti korozijos, ardyti laidų izoliacijos, daryti įtakos dūmų detektorių veikimui ar gadinti interjerą. Valymo priemonės neturi būti kenksmingos orlaivio įgulos nariams bei keleivių sveikatai, bet turi užtikrinti efektyvų valymą.
Dezinfekavimo priemonės turi būti ir „draugiškos“ orlaivio komponentams. Jos neturi kelti korozijos, ardyti laidų izoliacijos, daryti įtakos dūmų detektorių veikimui ar gadinti interjero.
Numatomos šios valymo ir dezinfekavimo sekos:
- orlaivio įprastinis valymas;
- orlaivio prevencinė dezinfekcija;
- orlaivio dezinfekcija skrydžio metu;
- orlaivio dezinfekavimas po įvykio.
Didžiausias dėmesys skiriamas orlaivio prevencinei dezinfekcijai bei dezinfekavimui po įvykio.
Neturime tikslo šiuo straipsniu apmokyti skaitytoją profesionaliai valyti orlaivius, tiesiog norime parodyti, kaip rimtai aviacijoje žiūrima į valymo procedūras, siekiant užtikrinti keleivių apsaugą nuo bet kokios infekcijos.
Valymo komanda privalo išvengti kryžminio užteršimo, todėl kiekviena jų naudoja skirtingus valymo reikmenis (pavyzdžiui, skirtingų spalvų skudurus ir šluostes). Salono praėjimas dezinfekuojamas, išpurškiant grindis einant iš priekio į galą, o po to, antru praėjimu, priešinga kryptimi. Dezinfekuojama nuosekliai nuo viršaus ir palaipsniui judant žemyn. Tokiu būdu nuvalomos lubos, rankinio bagažo dėžės, skaitymo žibintai, oro ventiliacijos angos, šoniniai salono paneliai, langai, sėdynės, staliukai, porankiai, valdymo pultai ir t.t. Be abejo, išvalomi tualetai, virtuvės su visa įranga.
Lakūnų kabina taip pat dezinfekuojama, tačiau tik tada, kai lėktuvo stovėjimo laikas yra pakankamas, kad įgula galėtų iš jos išeiti. O šiaip, kabina yra atskirta nuo salono ir tikimybė patekti ten virusui nėra didelė.
Lėktuvo dezinfekavimas po įvykio
Įvykiu šiame kontekste yra laikomas keleivis su susirgimo simptomais (karščiavimu, nuolatiniu kosuliu ar kitais į gripą panašiais simptomais). Arba kai yra žinoma, kad keleivis turėjo kontaktą su sergančiuoju.
Dezinfekavimas iš esmės atliekamas taip pat, kaip ir per prevencinę dezinfekciją, tačiau dėl sergančio žmogaus prastos savijautos gali būti sunkesnių užteršimų (pavyzdžiui, atsiprašome iš anksto, skreplių ar vėmalų).
Tuomet pirmiausia teršalai pašalinami nuo visų paviršių, surenkami į specialius plastikinius maišus, pažymėtus „Bio-Hazard“ (angl. biologinis pavojus). Naudojamos sugeriamosios medžiagos arba absorbcinės dezinfekavimo priemonės. Visos atliekos vėliau sunaikinamos. Ypač didelio užteršimo atveju kilimo fragmentai, sėdynių apmušalai ir pan. gali būti iš viso nuimti ir sunaikinti, juos pakeičiant naujais.
Po keleivių ir įgulos išlaipinimo, salono durys uždaromos ir oro kondicionavimas paleidžiamas maksimaliu pajėgumu tam, kad pasikeistų visas oras. Toliau pirmiausiai dezinfekuojama vieta, kurioje sėdėjo įtariamasis/sergantysis keleivis bei zona per 2 sėdynės nuo jos kiekviena kryptimi. Toliau pagal prevencinio dezinfekavimo reikalavimus išvalomos ir dezinfekuojamos kitos zonos.
Papildomai kruopščiai nuvalomi visi dalykai, su kuriais turėjo kontaktą įtariamasis/sergantis keleivis (porankiai, sėdynių atlošai, atlenkiami staliukai, saugos diržų užraktai, šviesos ir oro valdikliai, įgulos iškvietimo mygtukai, gretimos sienos, langai ir pan.).
Jei probleminis keleivis naudojosi tualetu, pastarąjį ypač kruopščiai nuvalo ir išdezinfekuoja, užtikrinant pakankamą dezinfekavimo priemonės sąlyčio su atitinkamu paviršiumi laiką.
Prieš dezinfekavimą oro kondicionavimo sistema išjungiama, o po dezinfekavimo keleivių salonas turi būti visiškai išvėdintas.
Elgesys su įtariamuoju/sergančiu keleiviu skrydžio metu
Privalu kiek įmanoma labiau atskirti sergantį ar potencialiai užsikrėtusį keleivį nuo kitų. Priklausomai nuo orlaivio konfigūracijos ir turimos įrangos:
- paskutinės 3 sėdynių eilės turėtų būti išlaisvintos ir rezervuotos kaip karantino zona;
- įtariamas keleivis pasodinamas paskutinėje eilėje prie dešiniojo lango;
- dešinysis galinis tualetas, jei toks yra, žinoma, specialiai paskirtas karantino tikslams;
- paskiriamas konkretus salono įgulos narys (stiuardas ar stiuardesė), kuris karantino vietose teiktų būtinas paslaugas. Tai turėtų būti tas įgulos narys, kuris jau turėjo kontaktą su įtariamu keleiviu. Paskirtasis įgulos narys turėtų iki minimumo sumažinti kontaktus su kitais įgulos nariais ir laikytis nuo jų ne mažiau kaip per 2 metrus.
Naudojamos dezinfekcijos priemonės
Pasaulio sveikatos organizacijos „Aviacijos higienos ir sanitarijos vadove“ tinkamiausiais dezinfekantais laikomos priemonės, sudarytos vandenilio peroksido pagrindu ir turinčios paviršiaus aktyviųjų medžiagų.
Taip pat veiksminga ir tinkama orlaivių dezinfekavimo priemone yra laikomas etanolis. Bet, kadangi tai yra degi medžiaga, naudoti jį reikia atsargiai, kad nebūtų sukeltas gaisras ar sprogimas.
Kaip matome, dedamos išties didelės pastangos tam, kad lėktuvai išliktų saugia transporto priemone net ir tokios krizės metu, kaip Covid-19 epidemija. O mums, keleiviams, taip pat reikia būti apdairiems ir prisilaikyti bent elementarių higienos reikalavimų. Ne tik epidemijos metu, bet apskritai visada.
Daugiau naujienų – Airinme.