D.Valantinaitės darbo vieta jau daugiau nei penkerius metus yra 10 km aukštyje. Ji sako skrydžių baimę juntančius žmones pastebinti jau nuo pirmos jų įlipimo į lėktuvą akimirkos, tačiau tokių keleivių nerimas tampa ypač akivaizdus turbulencijos metu – būtent tada žmonėms savo emocijas kontroliuoti tampa ypač sunku.
„Žmonės gali bijoti skirtingų dalykų – aukščio, uždarų erdvių, tačiau dažniausiai man tenka susidurti su bijančiais turbulencijos, – kolegei antrina ketverius metus aviacijos srityje dirbantis K.Balaboskinas. – Manau, tai galima susieti su netikėtumo efektu. Nieko nesitiki, mėgaujiesi vaizdais pro langą, o staiga atsiranda vibracija ir prašoma visų užsisegti saugos diržus – vien tai gali sukelti nerimą.“
Laimei, nerimas ir stresas neturi būti kiekvienos kelionės lėktuvu palydovas, net jeigu ir jaučiate baimę skristi. Patirtį padaryti malonesnę gali keli paprasti praktiniai profesionalų patarimai.
Susikurkite savo komforto zoną
Nors mėgstama sakyti, kad geriausi dalykai slypi išžengus iš komforto zonos, šiuo atveju skrydžio palydovai ragina elgtis priešingai. Leiskite savo kūnui ir mintims panirti į kuo patogesnę būseną.
„Kaip tą padaryti – labai individualu. Vieniems padeda įvairios kvėpavimo technikos, kitiems – minčių nukreipimas, mėgstamos knygos skaitymas ar muzika. Kiekvienas turėtume pažinti savo organizmą ir mokėti tvarkytis stresinėse situacijose, kurių gyvenime juk netrūksta“, – sako K.Balaboskinas.
Jo patarimas – nuoširdžiai atsakyti sau į klausimą: „Tai ko visgi aš bijau lėktuve?“ Žinant atsakymą, bus lengviau sau padėti: pavyzdžiui, jeigu gąsdina variklio garsai – užsidėti ausines ir įsijungti muziką, jeigu baimę kelia aukštis – nuleisti užuolaidėlę ir nukreipti savo dėmesį į filmą, o jeigu nerimą stiprina nepažįstama aplinka – pakilus paprasčiausiai apsiauti mėgstamas šlepetes, pripūsti kelioninę pagalvę ir jaustis patogiai.
Pasidalinkite savo baime
D.Valantinaitė savo ruožtu įsitikinusi: „Dažniausia klaida žinant, kad turi didžiulę skrydžio baimę – nepasisakyti apie ją įgulai. Būtent jie bus šalia ir galėtų nuraminti, nes geriausiai žino, kaip tą padaryti“. To jie kasmet mokomi pirmosios pagalbos mokymų metu, o ir kiekvienas savo „arsenale“ turi įvairių iš praktikos atėjusių būdų, kaip geriausia padėti kiekvienoje situacijoje.
„Kartą skridau su moterimi, jaučiančia klaustrofobiją (uždarų patalpų baimę). Pastebėjau, kad ji lėktuve jaučiasi nejaukiai ir yra kamuojama didelio streso. Labai padėjo tai, kad jos vyras pasidalijo su įgula informacija apie žmonos baimę – galėjome parinkti būtent jai tinkamus atsipalaidavimo būdus bei nuteikti ją pozityviai. Po skrydžio ji nuoširdžiai dėkojo ir teigė atradusi naujų metodų savo baimėms įveikti“, – pasakoja K.Balaboskinas.
Jis taip pat prisimena kitą iškalbingą atvejį, kuris įrodo, kad palydovai su baime susitvarkyti gali padėti net geriau nei artimieji. Maždaug 8-10 metų mergaitė keliavo su tėčiu, tačiau jis neperspėjo įgulos narių apie jos baimę. Todėl tik pakilimo metu šie pastebėjo, kad mergaitė išsigandusi, ji nervingai kvėpavo į sanitarinį maišelį (angl. „sickness bag“).
Dažniausia klaida žinant, kad turi didžiulę skrydžio baimę – nepasisakyti apie ją įgulai.
„Po pakilimo iškart pribėgau, nuvedžiau ją į vėsesnį salono galą, supažindinau su kitais kolegomis, davėme vandens, smagiai pabendravome. Skrydžiui pasibaigus mergaitė eidama pro šalį paprašė manęs pritūpti, pabučiavo į skruostą ir pasakė ačiū“, – patirtimi dalijasi skrydžių palydovas.
Padėti gali net vietos pasirinkimas
Salono galą, kalbėdama apie būdus skrydžių baimei įveikti, pamini ir D.Valantinaitė. Ir ne be reikalo – tą jai padėjo suprasti vienas keleivis senegalietis, kuris dažnai skraidydamas vis paprašydavo jį persodinti į lėktuvo galą.
„Jausdamas baimę po išgyventos katastrofos, jis būdamas gale gali lengviau komunikuoti su įgula. Sėdint salono gale paprasčiau pasiekti įgulos narį, galinėje virtuvėje galima laisviau ateiti ir pabendrauti su įgula. Priekyje dažniausiai tai padaryti sudėtingiau, nes prie pilotų kabinos dirbanti įgula turi komunikuoti ir su jais, tad virtuvė turi likti uždara pašaliniams asmenims“, – paaiškina skrydžių palydovė.
Tiesa, ir šiuo atveju K.Balaboskinas ragina pažvelgti į baimės „šaknis“. Jeigu labiausiai baiminatės turbulencijos, verčiau rinktis vietą priekyje – esant lengvai vibracijai lėktuvo priekyje sėdintys keleiviai jausis ramiau.
Alkoholis ar vaistai – didesnė rizika nei nauda
Neretai pasitaiko, kad prieš skrydį nerimaujantis keleivis griebiasi alkoholio arba raminamųjų vaistų. Tačiau skrydžių palydovai įspėja – toks metodas gali sukelti priešingą efektą.
„Visų pirma, keleivis dėl apsvaigimo gali būti neįleistas į lėktuvą. Kita rizika – intoksikacijos pasekmės gali pradėti jaustis skrydžio metu. Svarbu atsiminti, kad pasikeitus slėgiui alkoholio poveikis organizmui sustiprėja. Galiausiai, raminamieji vaistai gali sulėtinti žmogaus reakciją arba sukelti didelį mieguistumą, o tai būtų pavojinga įvykus avarinei situacijai“, – įspėja K.Balaboskinas.
Raminamieji vaistai gali sulėtinti žmogaus reakciją arba sukelti didelį mieguistumą, o tai būtų pavojinga įvykus avarinei situacijai.
Jeigu norite salone lengviau užmigti, D.Valantinaitė siūlo ne tokį pavojingą metodą – tiesiog prieš kelionę save kiek nualinkite ir pavarkite. Dažnai šis patarimas duodamas kalbant apie vaikus, bet padeda ir suaugusiems.
Pasidomėkite – ir pažvelkite į vaikus
D.Valantinaitė pastebi, kad nerimą, stresą skrydžio metu jaučiančių keleivių dažnai padaugėja po ne visada teisingo dėmesio incidentams ore: „Lėktuvas statistiškai yra saugiausia tolimojo susisiekimo priemonė. Visgi, žiniasklaidoje ir internete vis lengviau galima rasti informacijos apie įvairias – net ir senas – katastrofas. Deja, ne visada ji būna teisinga, o klaidinga informacija gali sukelti nepasitikėjimą transporto priemone. Siūlyčiau nesikliauti skandalinga informacija, o ją pasitikrinti – tuomet ir bus mažiau erdvės nepagrįstoms baimėms“.
K.Balaboskinas atkreipia dėmesį ir į vaikus, kuriems dažniau skraidant bei geriau susipažįstant su orlaiviu, baimės mažėja: „Laikui bėgant vaikai tampa vis atsparesni skrydžio baimei dėl to, kad šiuolaikiniai tėvai pratina juos prie keliavimo lėktuvais nuo ankstyvos vaikystės. Kas ankščiau buvo didelė prabanga, šiuo metu yra mūsų gyvenimo neatsiejama dalis.“ Tad tikėtina, kad auga karta, kurioje skrydžio baimę turinčių žmonių jau bus mažiau.
