Lėktuvo įgula gali gana gerai parodyti, kaip keleiviai turėtų ar neturėtų bijoti skrydžio metu.
Pasirodo, jei matote, kad stiuardai atidžiai apžiūrinėja sparną, gali būti, kad kažkas vyksta.
„Stuff NZ“ teigia, kad pilotai paprašys įgulos, jog ji sparną patikrintų už juos, jei manys, kad iškilo problema.
Šiame „Stuff NZ“ straipsnyje apie kelionių lėktuvu paslaptis aptarta, kada keleiviai turėtų pradėti panikuoti skrydžių metu.
Tekste teigiama: „Jei vyriausiasis stiuardas eina praėjimu ir neramiai žvelgia pro langus, tai gali būti atsakas į iš pilotų kabinos siųstą prašymą patikrinti variklį.“
Tačiau net jei užklausos metu paaiškėja, kad įvyko toks dramatiškas įvykis kaip variklio gaisras, situacija dar nėra tokia rimta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.
„Stuff NZ“ tęsia: „Dega variklis? Įspūdinga, taip, ypač naktį, bet tai nėra didelė problema, nebent tai vienintelis variklis, kuris sukasi – tokiu atveju tai didelė problema. Išlikite ramūs, statistiškai čia esate daug saugesni nei prie automobilio vairo.“
Sugedęs variklis tikrai nekeltų didelio susirūpinimo. Lėktuvai sukonstruoti atsižvelgiant į tokias problemas, todėl keleiviams nereikia dėl to jaudintis tiek daug, kiek jie tikriausiai jaudinasi.
Statistiškai čia esate daug saugesni nei prie automobilio vairo.
Kiekvienas skirtingas lėktuvas turi savo ETOPS (Išplėstinio nuotolio dviejų variklių eksploatacinių charakteristikų standartai) reitingą, kuris nustato, kiek toli jis gali skristi naudodamas tik vieną variklį.
Pilotai gerai žino šį reitingą, todėl iškilus problemai gali rasti saugią vietą ETOPS ribose, kur radijo ryšiu galės daryti avarinį nusileidimą.
2003 m. bandomojo skrydžio iš Sietlo į Taipėjų metu „Boeing 777“ įrodė, ką gali lėktuvai.
Pasak „Traveller“, lėktuvas daugiau nei penkias valandas skrido naudodamas tik vieną variklį ir saugiai pasiekė kelionės tikslą.
Lėktuvas tikėjosi pasiekti tik 220 minučių skrydžio su vienu varikliu trukmę, tačiau sugebėjo ją viršyti 80 minučių.
Tačiau pasitaiko dar retesnių atvejų, kai lėktuvams sugenda du varikliai.
Nors tai statistiškai atrodo neįtikėtina, ši situacija taip pat nėra tokia pavojinga gyvybei, kaip gali pasirodyti iš pradžių.
Lėktuvai sukonstruoti taip, kad sklandytų, o ne tiesiog kristų tiesiai iš dangaus.
Lėktuvai sukonstruoti taip, kad sklandytų, o ne tiesiog kristų tiesiai iš dangaus, todėl pilotai turi šiek tiek laiko strategijai parengti.
Paprastai sugedus abiem varikliams vidutiniame kreiseriniame aukštyje, t. y. maždaug 36 000 pėdų (10 973 metrų ) aukštyje, lėktuvas galėtų nuskristi maždaug 60 mylių (97 kilometrus), kol susidurtų su žeme.
Pilotas galėtų per pusvalandį susirasti tinkamą vietą nusileisti, jei to prireiktų.
