1942 m., vis augant Sąjungininkų antskrydžių grėsmei, Adolfui Hitleriui reikėjo susirasti būstinę, toliau nuo karinių operacijų. Jo leitenantai užėmė istorinę Ksiažo pilį, ir ji turėjo tapti Trečiojo Reicho Užsienio reikalų ministerija. Netoliese esančios kasyklos ir industrinė infrastruktūra turėjo užtikrinti, kad karo mašina ir toliau veiktų.
Viskas turėjo būti sujungta plačiu požeminių tunelių ir bunkerių tinklu po Valbžycho miestu ir kitomis vietovėmis Pelėdų kalnuose (Gory Sowie). Taip gimė projektas „Riese“ (Milžinas) – vienas didžiausių statybos projektų nacistinėje Vokietijoje.
Už statybas buvo mokama krauju ir gyvybėmis – jas vykdė kaliniai iš netoliese esančiose koncentracijos stovyklos. Jie požeminius labirintus turėjo kasti nežmoniškomis sąlygomis.
Kiek yra žinoma, tuneliai užima apie 3 tūkst. kv. m plotą. Jie išraizgyti 15-50 metrų po žeme.
Artėjant Raudonajai armijai, vokiečiai daug požeminių koridorių sunaikino, kartu palaidodami ir ten buvusias paslaptis.
Tikroji požeminės sistemos paskirtis nėra visiškai aiški – įvairios teorijos pasakoja apie slėptuves nuo antskrydžių, ginklų gamyklas, cheminių, atominių ar biologinių ginklų laboratorijas, prigrobtų turtų ir slaptų dokumentų slaptavietes.
Prieš trejus metus Ksiažo pilis susilaukė daug tarptautinio dėmesio, kai du tyrėjai paskelbė, kad čia turi būti „nacių aukso traukinys“, pilnutėlis brangenybių. Kasybos darbams išleidę kelias dešimtis tūkstančių eurų, jie galiausiai pripažino nieko neradę.
Bilietas į požemius kainuoja 29 zlotus. 45 – jei norite aplankyti ir pačią pilį.
