Lenkiškasis A.Čekuolis – Tony Halikas, kurio muziejų verta aplankyti Torunėje

Tikriausiai kiekviena šalis turi savo herojus ir žymiausius keliautojus. Tarp lietuvių vienas tokių – Algimantas Čekuolis, kuris nepailsdamas savo kelionių nuotykius guldo į vis naujas knygas. Labai panašus į jį yra ir lenkiškasis herojus – Tony Halikas, jis tarp keliautojų žinomas kaip vienas pirmųjų europiečių, išdrįsusių leistis į avantiūristišką kelionę po Pietų Ameriką, kurioje XX a. pradžioje netrūko kanibalizmą praktikuojančių genčių.
Tony Haliko muziejuje
Tony Halikas su pirmąja žmona ir keliaujant jiems gimusiu sūnumi / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

Negana to, jog pas nežinomus čiabuvius jis keliavo su žmona. Šios net kelerius metus trukusios kelionės metu jiems gimė sūnus, tad vaikas savo pirmuosius gyvenimo metus praleido kelyje, kartu su laukinių genčių vaikais.

„Jis buvo visų Lenkijos vaikų herojus“

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Tony Haliko muziejuje
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Tony Haliko muziejuje

Paklausus lietuvių, kas toks yra T.Halikas, greičiausiai mažai kas atsakys teisingai. Tačiau to paties paklausus Lenkijoje, atsakymas bus kitoks.

„Jis buvo visų Lenkijos vaikų herojus“, – sakė į Torunę mus atlydėjęs Andrius. Vilniuje lenkės ir lietuvio šeimoje gimęs ir augęs vyras pasakojo, kad T.Halikas populiarumo tarp vaikų sulaukė pradėjęs vesti kassavaitinę laidą, kurioje pasakodavo savo kelionių nuotykius. Prie jo žinomumo prisidėjo ir keliolika išleistų knygų, kurių dalis skirta būtent vaikams ir paaugliams.

Užkrėsti kelionių virusu jis negalėjo, nes jis jau gimė su juo ir iš esmės visą sąmoningą savo gyvenimą tik tai ir tedarė – keliavo. Ir ne bet kur, o į jau minėtas atokiausias vietoves, kur turėjo galimybę pažinti vietines čiabuvių gentis, jų papročius, nes paprastai apsigyvendavo su jais.

T.Halikas, kurio tikrasis vardas ir pavardė yra Mieczyslawas Sędzimiras Antonis Halikas gimė 1921 m. Torunėje (mirė 1998 m. Varšuvoje – aut. past.).

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Tony Haliko muziejuje
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Tony Haliko muziejuje

Kaip ir A.Čekuolis, T.Halikas buvo ne tik keliautojas, bet ir žurnalistas (rašė kelionių, taip pat socialinėmis, politikos temomis), rašytojas, kūrė laidas, fotografavo. Už darbus ir socialinę veiklą jam yra skirtas ir Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus apdovanojimas.

Iš visų savo kelionių jis grįždavo su daugybe lobių: autentiškų amuletų, rūbų, žaislų, buities daiktų. Jis yra nufilmavęs ir nemažai medžiagos, kurioje matyti čiabuvių ritualai, apeigos.

Kelionėmis užkrėtė abi žmonas

Pirmoji žmona prancūzė, su kuria jis susilaukė vienintelio sūnaus, ilgą laiką buvo ištikimiausia jo bendražygė, kartu keliavusi visur, kur tik nuotykių poreikis pašaukdavo jos vyrą. Deja, net ir buvimas šalia neapsaugojo šeimos nuo skyrybų.

Vieno interviu metu jis susipažino su ambicinga jauna žurnaliste Elżbieta Dzikowska, netrukus ji tapo jo antrąja žmona. Skirtingai nei pirmoji žmona, E.Dzikowska kelionėse nesitenkino tik lydinčio asmens statusu. Ji ir pati ėmė kaupti savo asmeninę kolekciją, kurioje daug autentiškų papuošalų (pati ji labai mėgo išskirtinai dideles puošmenas. Būtent tokių daug parsivežė iš savo daugybės kelionių po Pietų Amerikos šalis).

Keliauti ji nenustojo ir po T.Haliko mirties. Ir pasirūpino, kad Torunėje atsirastų jos vyro vardo muziejus. Apsilankius jame galima išvysti daugybę įdomių eksponatų – nuo relikvijų, rūbų, iki filmuotų vaizdo klipų, nuotraukų. Visa tai – T.Haliko ir pačios E.Dzikowskos kelionių turtai, kuriais ji sutiko pasidalinti su muziejaus lankytojais.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Tony Haliko muziejuje
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Tony Haliko muziejuje
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Tony Haliko muziejuje
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Tony Haliko muziejuje

Teisybės dėlei reikėtų pasakyti, kad Torunės senamiestyje esantis muziejus nedidukas, apeiti jį užtenka vos pusvalandžio.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Tony Haliko muziejuje
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Tony Haliko muziejuje

Tačiau užsukti verta. Nes tik čia supranti, kaip labai kelionės pasikeitė vos per vieną amžių – XX a. pradžioje „laukinių“ genčių, besilaikančių vakariečiams keistų ir juos gąsdinančių ritualų, dar buvo daugybė ir į „užklydusius“ keliautojus jos žiūrėjo atsargiai. Tuo metu XXI a. dauguma šių genčių visai kitokios: civilizacija ir globalizacija pasiekė net atokiausius kampelius.

APIE TORUNĘ TAIP PAT SKAITYKITE:

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos