Daugiausiai po Lietuvą pernai keliavo svečiai iš Latvijos (132 tūkst.) ir Lenkijos (118 tūkst.). Net 32 proc. visų atvykusių turistų sudarė keliautojai iš Lietuvos nusistatytų 4 tikslinių atvykstamojo turizmo rinkų – Vokietijos, Lenkijos, Jungtinės Karalystės ir Izraelio.
Iš viso užsienio turistai Lietuvoje praėjusiais metais praleido 2,6 mln. naktų – 121 proc. daugiau nei metais prieš.
VšĮ „Keliauk Lietuva“ vadovės Olgos Gončarovos teigimu, tokie apgyvendinimo įstaigose apsistojusių turistų skaičiaus augimo tempai gerokai viršijo išankstines prognozes, tačiau ji pripažįsta – tam, kad Lietuva susigrąžintų prieš pandemiją matytus keliautojų srautus, dar yra nemažai darbo.
„Praėję metai buvo ypač sudėtingai prognozuojami. Dėliojome scenarijus, kada galima tikėtis susigrąžinti tai, ką pandemija (o vėliau – ir karas) nubraukė. Galime pasidžiaugti, kad nepaisant visų aplinkybių, Lietuvą aplankiusių turistų skaičius solidžiai aplenkė paskaičiuotas perspektyvas, tad palyginus su 2019 metais sulauktais užsienio svečių srautais, galime stebėti nuosaikų – 59 proc. – atsigavimą. Išankstiniais Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos duomenimis, pasaulio turizmo atsigavimas panašus – 63 proc. 2019-ųjų lygio. Visgi, dar atsiliekame nuo Europos, kuri jau pasiekė 79 proc. priešpandeminio turistų srauto“, – sako O.Gončarova.
Ji pažymi, kad nors dalis nuo karo bėgusių ukrainiečių pateko į turistų apgyvendinimo įstaigose statistiką, tai turėjo mažai įtakos bendrai atsigavimo tendencijai. Skaičiuojant užsienio turistus be ukrainiečių, jų sugrįžimas išlieka iš esmės nepakitęs ir siekia 58 proc. Atmetus ir turistus iš Rusijos bei Baltarusijos, kurių skaičius nuo 2019-ųjų gerokai susitraukė (atitinkamai -80 proc. ir -45 proc.), matome tą pačią tendenciją – likusių šalių turistų skaičiaus atsigavimas siekia 63 proc. 2019 m. srauto.
Kita vertus, praėjusiais metais pasiektas tik maždaug 2012 m. lygis, kai į Lietuvą su nakvyne atvyko 1148 tūkst. užsienio turistų. „Taigi, iki pilno atsigavimo dar liko daug nuveikti, tačiau į ateitį žvelgiame optimistiškai. Tvirtai tikime tiek Lietuvos turistiniu potencialu, tiek mūsų šalies turizmo bendruomenės kūrybingumu ir profesionalumu, aktyviai dirbame su tikslinėmis auditorijomis, tad surėmus pečius ir vėl galime susigrąžinti buvusius srautus“, – sako „Keliauk Lietuvoje“ vadovė.
Daugėjo turistų iš prioritetinių tolimųjų rinkų
Pasibaigus pandeminiams suvaržymams, pernai augo turistų skaičiai iš visų šalių, tačiau ryškiausias šuolis buvo stebimas Pietų Korėjos (keliautojų srautas išaugo 550 proc.), Izraelio (+263 proc.), Australijos (+227 proc.), Suomijos (+220 proc.) ir Japonijos rinkose (+208 proc.).
„Toks ryškus augimas prioritetinėse tolimosiose rinkose rodo, kad aktyvi turizmo rinkodara JAV, Japonijoje, Pietų Korėjoje, Taivane bei stiprėjantys verslo ryšiai su šiomis valstybėmis duoda akivaizdžių rezultatų mūsų šaliai. Verta pažymėti, kad JAV net ir pandemijos metais tvirtai išsilaikė tarp dešimties valstybių, iš kurių į Lietuvą atvyksta daugiausia turistų“, – sako O.Gončarova.
Ji atkreipia dėmesį, kad iš kai kurių šalių turistų Lietuva sulaukė daugiau net ir lyginant su 2019 metais, kuomet Lietuvą aplankė rekordinis skaičius keliautojų. Pernai daugiau nei prieš pandemiją į šalį atvyko turistų iš Liuksemburgo, Maltos, Pietų Afrikos, Airijos, Graikijos, Islandijos bei JAV.
Daugiausiai turistų Lietuva sulaukė birželio–rugpjūčio mėnesiais – 36 proc. visų keliautojų su nakvyne šalį lankė būtent vasaros sezono metu.
Vidutinė užsieniečių viešnagės Lietuvoje trukmė išliko panaši – 2,27 nakvynės (2021 m. – 2,34).
Išsamūs Lietuvos turizmo duomenys skelbiami čia.
