Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti
2020 08 19 /16:22

Lietuvai gresiant baudoms ir teismams, Vyriausybė siūlo anksčiau grąžinti pinigus už keliones

Vyriausybė trečiadienį posėdyje nusprendė Seimui siūlyti grįžti prie 14 dienų termino, per kurį kelionių organizatoriai turi grąžinti pinigus už neįvykusias keliones. Seimas buvo leidęs jiems tą padaryti per 3 mėnesius nuo apribojimų atšaukimo pabaigos, tačiau keliautojų interesų stojo ginti Europos Komisija ir pradėjo pažeidimo procedūrą. Lietuvai nesilaikant ES direktyvos, grėstų bauda valstybei, o ir pavieniai keliautojai šalį galėtų duoti į teismą. Tuo tarpu verslo atstovai tikina, kad toks sprendimas – pasakymas, kad Lietuvai tiesiog nereikia turizmo verslo.
Bulgarija
Ištuštėjusi Bulgarija / AFP/„Scanpix“ nuotr.

14 dienų pinigų grąžinimo terminas už neįvykusią kelionę Civiliniame kodekse galiojo seniai, tačiau gegužės mėnesį Seimas jį pailgino iki 90 dienų, argumentuodamas, kad kelionių organizatoriams kitaip gręstų bankrotai.

Parlamentarai norėjo terminą pratęsti dar daugiau – iki pusės metų, tačiau tokį jų sprendimą vetavo prezidentas Gitanas Nausėda.

Visgi ir naująjį terminą, kuris buvo vadinamas kompromisu tarp keliautojų ir bendrovių interesų, gali tekti atšaukti. Liepos pradžioje EK paskelbė, kad Lietuvos bei dar devynių ES valstybių nacionalinės kelionių paketų taisyklės pažeidžia Bendrijos teisę ir pradėjo pažeidimo nagrinėjimo procedūrą.

Aiškinamajame Ekonomikos ir inovacijų ministerijos rašte teigiama, kad atstačius 14 d. terminą „bus panaikinta neatitiktis Direktyvai, išvengta galimo Europos Teisingumo Teismo proceso ir išlaikytas Lietuvos, kaip teisinės ir besilaikančios kartu priimtų Europos Sąjungos teisės aktų valstybės, autoritetas. Taip pat bus užtikrinta turisto, kaip vartotojo, teisė į pinigų už neįvykusią kelionę grąžinimą per Direktyvoje numatytą terminą — 14 dienų“.

Premjeras Saulius Skvernelis vėliau spaudos konferencijoje sakė, kad tiesiog nebuvo kitos išeitis – tik siūlyti grįžti prie 14 d. termino. „ES direktyvose numatyta, ir kitokių variantų nėra“, – teigė jis.

Ministras pirmininkas priminė, kad anksčiau net ir pati Vyriausybė siūlė ilgesnį laikotarpį, tačiau tokį Civilinio kodekso pakeitimą vetavo prezidentas. O įsikišus ir EK, esą nebeliko galimybės elgtis kitaip.

Jeigu Lietuva vis tiek nesilaikytų ES direktyvos, Komisija galėtų perduoti bylą Teisingumo Teismui ir prašyti skirti nuobaudą.

Projektui dar turi pritarti Seimas. Vyriausybė prašo jį svarstyti skubos tvarka.

Keliautojai šiuo metu už neįvykusias keliones dėl COVID-19 ribojimų gali rinktis arba pinigų grąžinimą, arba susitarti su organizatoriumi pasikeisti kelionės datą/kryptį, arba sutikti su metus galiojančiu kuponu, kurį yra įteisinęs Seimas. Jeigu per metus klientas jo neišnaudotų, organizatorius privalėtų grąžinti pinigus.

Lietuvai grėstų baudos, keliautojai galėtų duoti šalį į teismą

EK, išsiųsdama pranešimą ne tik Lietuvai, bet ir dar kitoms 9 valstybėms, teigė, kad nors dėl koronaviruso pandemijos teko atšaukti daug kelionių, tačiau net ir per krizę vartotojų teisės tebegalioja, o nacionalinės paramos priemonės jų neturi sumenkinti.

Pagal ES teisę keleiviai turi teisę pasirinkti, ar atgauti pinigus, ar gauti kompensacija kitu pavidalu, pavyzdžiui, čekiais.

EK teigimu, Lietuva, Čekija, Graikija, Italija, Kipras, Kroatija, Lenkija, Portugalija, Prancūzija ir Slovakija turi per du mėnesius atsakyti ir imtis priemonių trūkumams pašalinti, kitaip EK gali nuspręsti joms išsiųsti pagrįstą nuomonę.

Jeigu Lietuva vis tiek nesilaikytų ES direktyvos, Komisija galėtų perduoti bylą Teisingumo Teismui ir prašyti skirti nuobaudą.

Lietuvai gali būti prašoma skirti: periodinę baudą (minimali Lietuvai — 560,88 Eur per dieną, maksimali — 33 652,8 Eur per dieną) arba vienkartinę baudą (minimali Lietuvai — 464 tūkst. Eur), rašoma projekto aiškinamajame rašte. Be to, pavieniai turistai, sužinoję apie Direktyvos pažeidimą, gali teikti valstybę į teismą, prašydami kompensuoti patirtus nuostolius.

Organizatoriai sako neatgaunantys pinigų iš partnerių

„Vyriausybė trečiadienį nusprendė tik siūlyti grįžti prie 14 dienų pinigų grąžinimo termino, Seimas dar šio siūlymo nepatvirtino, tačiau mūsų skambučių centrus jau užgulė klientai, reikalaudami atsiskaityti su jais per minimas dvi savaites. Mes šiam terminui neprieštaraujame, tačiau kartu su pasiūlymu prašytume Vyriausybės pateikti priemonių paketą, kuriuo remiantis būtų galima įgyvendinti šį siūlymą ir tuo pačiu išgyventi patiems kelionių organizatoriams.

Pavieniai turistai gali teikti valstybę į teismą, prašydami kompensuoti patirtus nuostolius.

Šiandien Vyriausybės siūlomos priemonės problemos neišsprendžia arba sprendžia tik iš dalies", – teigia „Novaturo" grupės vadovė Audronė Keinytė, pabrėžianti, jog tol, kol šis siūlymas nebus patvirtintas Seimo, pinigų grąžinimas dėl neįvykusių kelionių bus organizuojamas per gegužės mėn. patvirtintą 90 dienų laikotarpį.

Lietuvos turizmo asociacijos vadovė Milda Plepytė-Rainienė BNS teigė, kad trumpesnis terminas gali sukelti pavojų kai kurių kelionių organizatorių veiklai.

„90 dienų keitimas atgal į 14 dienų tikrai ypač apsunkintų kelionių organizatorių veiklą (...) Mes nesakome, kad tų pinigų nėra, kuriuos turistai yra sumokėję, – jie yra. Tiesiog kelionių organizatorių veiklos principas yra tas, kad gausybė yra sumokama avansu, – oro linijoms, užsienio partneriams, viešbučiams, pervežimo kompanijoms, tai susigrąžinti tuos pinigus, kuomet yra tokia situacija visame pasaulyje, yra labai sudėtinga“, – BNS sakė M.Plepytė-Rainienė.

Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentė Žydrė Gavelienė prieš posėdį BNS sakė, kad „jeigu šiandien būtų toks sprendimas, tai būtų realiai pasakymas, kad Lietuvai nereikia turizmo verslo“, – pareiškė ji.

Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Žydrė Gavelienė
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr./Žydrė Gavelienė

„Sprendimas dėl termino prailginimo (iki 90 dienų – BNS) buvo priimtas dėl to, kad nebuvo tinkamos Vyriausybės pagalbos atsiskaityti su vartotojais. Ne kelionių organizatoriai nusprendė nevykdyti kelionių, o Vyriausybė uždarė sienas ir dėl to keliautojai negalėjo išvykti. Tai ne nuo kelionių organizatorių priklausantis veiksnys, todėl natūralu, kad jie negali atlyginti nuostolių keleiviams, nes daugelis partnerių užsienyje pinigų negrąžina, jie geriausiu atveju atideda tai ateičiai“, – BNS sakė Ž.Gavelienė.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija aiškina, kad tam, jog kelionių organizatoriai galėtų atsiskaityti su turistais per 14 d. ir būtų išsaugotas jų likvidumas, jiems pasiūlytos pagalbos priemonės.

Turizmo įmonėms Vyriausybė yra skyrusi 30 mln. eurų lengvatinėms paskoloms – po 15 mln. eurų viešbučiams ir kelionių organizatoriams. Pasak Nacionalinės turizmo verslo asociacijos prezidentės Žydrės Gavelienės, šios paskolos būtų vienintelė galimybė, leidžianti atsiskaityti su žmonėmis, tačiau jų sąlygos nėra priimtinos verslui.

Tai būtų realiai pasakymas, kad Lietuvai nereikia turizmo verslo, – Ž.Gavelienė.

„Valstybės pagalbos priemonės yra sunkiai prieinamos verslui, ypač atsiskaitymui su vartotojais. Sutartis yra visiškai nenaudinga turizmo verslui. (...) Vyriausybė įsivaizduoja, kad paskola yra prieinama kiekvienam kelionių organizatoriui, bet aš sakau, kad ji nėra prieinama ir nėra normaliomis verslo sąlygomis“, – BNS trečiadienį sakė ji.

M.Plepytė-Rainienė taip pat kritikavo priemonę sakydama, kad ji nėra tobula, o pertekliniai reikalavimai mažina jos paklausą.

Organizatoriai nors ir yra atnaujinę keliones į užsienį, permaininga situacija dėl koronaviruso dažnai keičia jų planus. Jau teko skubiai atšaukti organizuotas keliones į Bulgariją, atsisakyti planų skraidinti į Ispaniją, Kroatiją.

Šiuo metu pagrindinė klientų kryptis yra Graikija. Visgi ši šalis jau yra įtraukta į paveiktų nuo koronaviruso šalių sąrašą (jį rasite čia), tad grįžus iš jos keliautojai turi 14 d. izoliuotis. Nepaisant to, organizatoriai kelionių neatšaukia, bet žada suteikti galimybę turistams atidėti jas ateičiai ar pasikeisti kryptį.

VVTAT: organizatoriai pirmą bangą atlaikė

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) rugpjūtį paskelbė išvadas po to, kai įvertino 2020 m. II ketvirčio kelionių organizatorių (iš viso – 113) finansines ataskaitas.

2020 m. birželio 30 d. duomenimis, jų bendros metinės pajamos krito iki 247 mln. Eur nuo prieš metus buvusių 366 mln. Eur. Bendras metinis pajamų kritimas – 33 proc. Toks drastiškas smukimas lėmė bendrą 4,5 mln. Eur metinį nuostolį, palyginus su prieš metus buvusiu 5,6 mln. Eur bendru metiniu pelnu, skelbė VVTAT.

Kelionių organizatorių kaupti finansiniai rezervai padėjo atlaikyti ekonominę krizę. 2020 m. birželio 30 d. duomenimis kelionių organizatorių bendras nuosavas kapitalas krito neženkliai ir sudaro 30,5 mln. Eur, palyginus su 33,7 mln. Eur pernai tuo pačiu laikotarpiu.

123rf.com nuotr./Krizė turizmo versle
123rf.com nuotr./Krizė turizmo versle

VVTAT taip pat pažymi, kad bendras kelionių organizatorių prievolių užtikrinimo draudimas 2020 m. birželio 30 d. mažėjo iki 28,7 mln. Eur, palyginus su prieš metus buvusiu rekordiniu 33,7 mln. Eur, t. y. sumažėjo 5 mln. Eur (-15% per metus). Net ir mažėjimas, palyginus su I ketvirtį buvusiu 30,8 mln. Eur, yra ženklus (-7%).

Pažymėtina, kad š. m. liepos 31 d. prievolių užtikrinimo draudimas sumažėjo dar labiau – net iki 24,5 mln. EUR (-14% per liepos mėn.). Tai lėmė reikšmingai sumažėjusios pajamos ir surinkti avansai iš turistų, t. y. kelionių organizatoriams reikalinga apdrausti prievolių suma.

Įvertinę finansinę būklę, 16 kelionių organizatorių pasinaudojo Turizmo įstatyme numatyta galimybe ir sustabdė kelionių organizatoriaus veiklą iki 6 mėnesių. Jie ir toliau galės tęsti kitas veiklas, taip pat ir kelionių pardavimo agento.

Apibendrinant, VVTAT teigia, kad Lietuvoje registruoti kelionių organizatoriai yra mokūs ir COVID-19 lemtą ekonominę krizę bei skrydžių draudimą atlaikė.

Vienas didžiausių Lietuvos kelionių organizatorių „Novaturas“ liepą gavo 2,4 mln. eurų pajamų – 6,9 karto mažiau nei pernai tuo pačiu metu (16,6 mln. eurų).

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?