Daugiau kelionių po JAV rasite tinklaraštyje „Zuikių kelionės“
Ketvirtos dienos tikslas buvo ištrūkti iš samanoto Olimpo nacionalinio parko, pralėkti gabalėlį Oregono pakrante, apžiūrėti „Saulėlydžio“ filmavimo lokacijas ir nakvoti Portlande.
Tęsiant „Saulėlydžio“ temą – net nė vieno filmo nematę ir karšta neapykanta šiam veikalui degantys žmonės tikrai girdėję, kad šalia vampyrų Forkso apylinkėse aktyviai neršė vilkai ir vilkolakiai. Autorė rėmėsi vietinėmis legendomis bei žiniomis, kad dabartinio Olimpo nacionalinio parko apylinkėse gyvenantys Quileute genties palikuonys save kildina iš vilkų.
Šimtmečius vilkai buvo nepaprastai svarbūs vietinių žmonių gyvenime ir folklore. Klausite, kas nutiko? O nutiko tas pats, kas visur Amerikoje – savo gobšius nagelius prikišo persikėlėliai iš Europos. Net atsigrūdę į niūrų ir atšiaurų Olimpo pusiasalį, pradėjo įvedinėti savo tvarką ir gyvenimo būdą. Verstis gyvulininkyste jiems baisiai trukdė vilkai, kuriuos staigiai, griežtai ir su pavydėtinu kruopštumu imta naikinti.
Gražuoliai elniai nuraško visą jauną augmeniją, taip užkirsdami kelią miško atsistatymui ir atsinaujinimui.
Kai 1938 m. buvo įkurtas Olimpo nacionalinis parkas – vilkų jame jau nebebuvo. Kaip ir visur, kur žmogus pasijaučia Dievu ir įveda savo įstatymus, atsiranda problemų. Šiuo atveju – nevaldomai išbujojo elnių populiacija. Meškos ir kalnų liūtai su tokiu prieaugiu nebesusitvarko. Gražuoliai elniai nuraško visą jauną augmeniją, taip užkirsdami kelią miško atsistatymui ir atsinaujinimui. Spėkit, kas daroma dabar? Aha, teisingai – Olimpo parke vėl bandoma užveisti vilkų.
Taigi, toliau lėkėme apžiūrėti miestelio baisiai liūdnu pavadinimu – Cape Disapointment (liet. Nusivylimo Iškyšulys). Skamba poetiškai, bet pavadinimas kilo iš vieno ankstyvojo keliautojo nusivylimo nesugebėjus rasti upės žiočių įplaukimui iš įlankos į žemyną.
Pakeliui prasukę pro Aberdyną pasitrinti aplink Kurto Cobaino gimtąjį namą, apie pietus pasiekėme ir Nusivylimo Iškyšulį. Išraiškinga pakrantė, keletas švyturių, pilietinio ir Antrojo pasaulinio karo gynybinių statinių liekanos, daugybė pasivaikščiojimo takų – veikti tikrai yra ką ir nusivilti netenka.
Kanon Bičo miestelis garsėja išskirtiniu paplūdimiu ir Šieno kupeta vadinama uola, stūksančia visai netoli kranto. Jei atvirai – taip, pakrantė tikrai graži, tačiau man asmeniškai nė kiek ne gražesnė už praeitą dieną matytas La Push‘o paplūdimius.
Pabaigai, prie pat Portlando prasukome į Sent Helenso miestelį, aplankyti namą, kuris „Saulėlydžio“ filmavimo metu atstojo Bellos namus. Gudruoliai savininkai pasielgė praktiškai – namelį gražiai sutvarkė, interjerą palikdami lygiai tokį kaip filme ir šiuo metu nuomoja jį per „AirBnb“ už maždaug 350–450 dolerių nakčiai. Kiek domėjausi – namukas pilnai rezervuotas toli į priekį.
Vampyrų Cullenų rezidencija yra pačiame Portlande, kur savininkai, užknisti gerbėjų, apsistatė griežtais įspėjimais nesiartinti ir nefotografuoti. Kadangi namas yra akligatvyje, apsimesti važiuojančiu pro šalį nepavyks.
Čia tik šiaip, įsivaizduoti susidomėjimo mastus – mes ten buvome vėlų sekmadienio vakarą. Tas keletą minučių, kol dairėmės ir skaitėme įspėjimus – tokių pačių, kaklus ištempusių, žioplių kaip mes pravažiavo dar keturi ekipažai.
Daugiau kelionių po JAV rasite tinklaraštyje „Zuikių kelionės“