Daugiau kelionių po JAV rasite tinklaraštyje „Zuikių kelionės“
Šiaurės ir Vakarų JAV traukė jau kadaise, bet per 8 metus kiti regionai suviliodavo labiau. Ir panašu, kad išdidi gražuolė šiaurė nutarė už tai atkeršyti, bet apie viską iš eilės.
Skrydis iš Londono į Siatlą – apie 10 valandų. 3 ar 4 filmai ir jau vietoje. Deja, kol visų ekranai paklusniai skelbia įgulos instrukcijas ar siūlo plačiausią videoteką – maniškis atkakliai šviečia trimis variantais – „Vienas namuose“, Bolivudinė drama ir kažkas iš Seagalo repertuaro. Pamiegojau, knygą apie nindzes paskaičiau – jei kam patarimo – kreipkitės.
Atskridome sėkmingai, pasų kontrolė – greita kaip vėjas, tik išgirdęs, kad per 2 savaites planuojame 4 tūkst. mylių nuvažiuoti, pareigūnas užjaučiamai paklausė – kas jums taip suplanavo?
Žinojau, kad sekantis etapas – automobilių nuomos punktas yra kritinis momentas, todėl, kaip nevairuojantis asmuo, norintis išsaugoti taiką, ramybę ir sveiką protą, tiesiog prisėdau tolėliau laukti rezultato.
Derybos buvo rimtos. Nepavykus rasti tinkamo varianto kompiuteryje, gerbiamas vairuotojas ir Alamo atstovė išėjo rinktis iš gyvai turimų automobilių nuomos agentūros parkinge. Aš nenoriu skųstis ar apkalbėti, bet per tiek laiko, kiek jie užtruko, buvo logiška tikėtis, kad porelė grįš susituokusi, su dviem vaikais ir būsto paskola.
Rezultatas kuklesnes – išsirinktas juodas GMC, kurį pagal vietines tradicijas pakrikštijome Juodąja strėle. Paskui gana greitai perkrikštijome labiau tinkamu Auksinės gerklės vardu. Pirmą kartą mačiau automobilį, kuriam paspaudus greičio pedalą degalų rodyklė pastebimai smukteli žemyn.
Taupydami laiką keletą lankytinų objektų nutarėme aplėkti tą patį vakarą. Pirmas taškas – Kerio parkas (Kerry Park) – mažutėlis parkelis nuo kurio atsiveria įspūdinga Siatlo panorama, su jo skiriamuoju ženklu – dangoraižiu Kosmoso adata (Space Needle). Giedrą dieną dar ir Reinyro kalną gali pamatyti.
Antra stotelė – Dujų gamyklų parkas (Gas Works Park). Visi, kas verkiate dėl Vilniaus vamzdžio, tai žinokite – Siatlas specialiai nusipirko visą dujotiekio agregatų kompleksą ir išstatė Union ežero pakrantėje. Dėl grožio ir pramogos. Man patiko, smagiai rezonuoja su miesto panorama. Dar labiau patiktų, jei tame parke žmonės turėtų madą susirinkti šuniukų šūdukus.
Kam aktualu – parkelyje galima dykai apsisvaiginti.
Kam aktualu – parkelyje galima dykai apsisvaiginti. Dar į parkingą neįsukus iš kojų verčia „žolės“ aromatas. Įkvėpei oro ir šuniukų kakučiai rūpi šiek tiek mažiau.
Toliau – Frimonto tilto įžymybė. 1990 m. miesto valdžia paskelbė konkursą meninei instaliacijai, norėdama reabilituoti visokius padugnėles ir banditėlius traukiančią vietą po tiltu. Konkursą laimėjo menininkai nulipinę trolį, daugumai patiko skandinaviška legenda ir žaismingas išpildymas.
Buvome girdėję, kad šalimais yra ir Lenino skulptūra. Kalbama, kad keistuolis stalius užstatė savo namą ir parsijodino Iljičių tiesiai iš Slovakijos planuodamas taip išreklamuoti savo atidaromą slovakų restoraną. Pasimirė žmogus taip ir neįgyvendinęs planų.
Nežinau, kam šovė „geniali“ mintis skulptūrą laikinai išeksponuoti Frimonto gatvėje, bet tas laikinai tęsiasi jau 27 metus. Šiai dienai dėdulė stūkso aplietas Ukrainos vėliavos ir kraujo spalvomis.
Visiškai be pulso, apie 21 val. Siatlo laiku (5 val. ryto Londono) pasiekėme viešbutį miesto centre. Nuovargis iškirto momentaliai.
Daugiau kelionių po JAV rasite tinklaraštyje „Zuikių kelionės“