Skrydžiai iš Lietuvos į šias Okeanijos valstybes ir atgal paprastai kainuoja per 1 000 eurų, taigi yra pakankamai brangūs. Negana to, vien nuskristi iki kelionės tikslo paprastai užtrunka apie parą. Tai, be abejonės, vargina. Vis dėlto, iš Jurbarko kilusios Mildos Ačaitės nepatogūs skrydžiai neišgąsdino: noras keliauti aplenkė bet kokias kilusias abejones, o dabar daugiau nei pusantrų metų Australijoje praleidusi mergina džiaugiasi aplankiusi abi Tasmano jūros atskirtas valstybes.
„Įspūdžių, – anot Mildos, – tiek daug, kad į vieną straipsnį netilptų”. Todėl šį kartą kviečiame išgirsti daugiau apie 25 metų lietuvės nuotykius Australijoje, kurioje ji ne tik mėgavosi saulėtomis trečiojo pagal dydį šalies miesto Brisbeno dienomis, bet ir krimto socialinių tinklų marketingo studijas, o laisvalaikiu darbavosi vietiniame restorane.
Brisbenas – saulės miestas
Kaip minėjau, Mildos namais viešnagės Australijoje metu tapo Kvinslendo valstijos sostinė – Brisbenas, kuris, beje, yra vienas seniausių šalies miestų, matęs nemažai istorinių įvykių. Štai, pavyzdžiui, Antrojo pasaulinio karo metu, japonams užpuolus Perl Harborą, aplink šią salą patruliavę amerikiečių laivai buvo nukreipti į Brisbeną, laikinai tapusį užimčiausiu povandeninių laivų uostu pasaulyje. Čia 1943 m. gruodį glaudėsi daugiau nei 75 tūkst. amerikiečių karių. Tačiau dabar Brisbenas geriau žinomas dėl unikalaus, tačiau nykstančio „kvinslandietiško“ architektūros stiliaus.
Merginos teigimu, šiomis dienomis Brisbenas – gana praktiškas, ramus miestas, ir nors palyginus Brisbeną su Sidnėjumi ar Melburnu, galima pamanyti, kad jis kiek nuobodus, tačiau Kvinslendo sostinė iš tikrųjų turi ką pasiūlyti: „Čia gausu gražių miesto parkų, vietų, kur galima skaniai užkąsti, taip pat – barų ir klubų, norintiems pasinerti į naktinį miesto šurmulį.“
Pasakodama apie miestą, Milda teigia, kad jis yra labai dėkingoje šalies vietoje, o jo apylinkės – apdovanotos nuostabia gamta, kurioje laisvalaikį mėgsta leisti ir pati: „Australijoje atstumai yra pakankamai dideli, ne visas vietas iš Brisbeno galima pasiekti viešuoju transportu, tačiau automobiliu vos per valandą ar kelias galima nuvykti į Koralų jūros skalaujamus paplūdimius ar pasiekti neįtikėtino grožio krioklius, kuriuose galima ir išsimaudyti.
Taip pat galima aplankyti įvairius nacionalinius parkus, kopti į kalnus, nuo kurių viršūnių atsiveria kvapą gniaužiančios panoramos. O dar tie mano mėgiami pasivaikščiojimai žaliuojančiais atogražų miškais… Ir visa tai galima rasti Brisbeno apylinkėse, Kvinslende. Kas gali būti geriau?“
Pasakodama apie Brisbeną, Milda išskyrė ir bene didžiausią įspūdį palikusias apylinkių vietas: „Viena įspūdingiausių vietų, į kurią norėčiau sugrįžti – Glass House Mountains nacionalinis parkas. Tai – 70 km nuo Brisbeno esanti kalnuota ir labai vaizdinga saugoma teritorija, kurioje kadaise veikusių ugnikalnių vietoje išliko stačios uolos.
Norinčius laiką leisti pakrantėje – pakerės pasakiška Stradbroko sala, kuri vis dar nėra užgulta turistų. Porcija ledų, lakstančios kengūros, neaprėpiami vandenys, bangas gaudantys banglentininkai ir, kartais, juos pakeičiantys delfinai. Tobula.“
„Be to, Brisbenas dažnai vadinamas saulės miestu, nes saulė čia šviečia daugiau nei 250 dienų, kai, pavyzdžiui, Vilniuje tokių dienų beveik dvigubai mažiau. Brisbeno žiemos primena lietuviškas vasaras“, – pastebi pašnekovė.
Gyvenimas verda nuo ankstyvo ryto
Pasiteiravus kaip miesto gyvenimą veikia aplinkybė, jog saulė Brisbene praktiškai visus metus leidžiasi gana anksti, mergina pabrėžia, kad ilgais vakarais taip, kaip vasarą Lietuvoje, australai pasidžiaugti negali: „Žiemos metu čia temsta apie 17–18 valandą, o vasarą – apie 18–19 valandą, todėl mėgautis ilgais ir šviesiais vasaros vakarais Australijoje nepavyks. Tačiau australai šią problemą, kurią, nei nežinau, ar galima taip vadinti, sprendžia paprastai – miestas iš sapno bunda kur kas anksčiau nei įprasta Lietuvoje.“
„5 valandą išėjus į lauką ar pažvelgus pro langą – galima lengvai nustebti: žmonės mankštinasi, bėgioja, vedžioja savo augintinius, o, pavyzdžiui, miestuose dirbantys užmiesčių gyventojai tokiu metu jau būna pakeliui į darbus. Apskritai, jeigu mes įpratę buities darbus atlikti po darbo, tai australai į darbus dažniausiai keliauja nuveikę nemažai darbų“, – pasakoja Milda.
Sutemo, o tu vis dar kelyje? Papuolei!
Diskutuojant apie australišką dieną, mergina prisimena ir nuotykių, kuriuos teko patirti būtent dėl neįprastai anksti šalį apgaubiančios tamsos: „Pamenu, kai nusprendėme po pietų pasivaikščioti miško takeliais ir neapskaičiavome laiko. Trasa tesėsi keletą kilometrų, tačiau eidami į vieną pusę nuolat stojome pasimėgauti vaizdu aplink, užfiksuoti jį fotoaparatuose, o pasiekę tolimiausią tašką, kaip buvome įpratę, sustojome užkąsti ir šiek tiek atsipūsti. Kai nusprendėme pėdinti atgal – buvo šviesu, tačiau greitai pradėjo temti, o kelio pabaigos dar nesimatė. Tada ir prasidėjo.
Kažkur tolumoje šuoliuojančios kengūros, virš galvų skraidantys didžiuliai šikšnosparniai, kurie, atrodė, užkliudys kas kartą praskrisdami, įvairiausi vabzdžiai, paukščiai, kurtinantys ir vienų ir kitų orkestro pasirodymai, didžiuliai voratinkliai su savo šeimininkais… O kai žinai, kad čia yra ir nuodingų gyvačių… Na, jausmas, švelniai tariant, įdomus. Žodžiu, dieną ramūs neįtikėtino grožio miškai, užkloti tamsos skraiste, pavirsta į pakankamai bauginančią ir pavojingą erdvę. Taigi laiką Australijoje planuokite atsakingai!“
Kultūra, gyvenimo būdas
Pasakodama apie australų gyvenimo būdą, Milda pastebi kad šalis juo išsiskiria iš daugelio kitų: „Čia žmonės jaučiasi laisvi, yra draugiški ir labai mandagūs. Be to, atrodo, kad stresas čia svetimas dalykas. Praeiviai šypsosi, sveikinasi, ir nesvarbu ar tai mažas miestelis, ar kelis milijonus gyventojų glaudžiantis miestas.“
„Be to, jie ir labai paslaugūs. Pavyzdžiui, kartą keliaujant, išvažiavę už miesto ribų sustojome šalikelėje pasitikrinti ar navigacija teisingai rodo kelią į kelionės tikslą. Tuo metu šalia mūsų stabtelėjo vietinis gyventojas, kuris ne tik paaiškino kur važiuoti, tačiau kurį laiką mus lydėjo savo automobiliu, kad nepasiklystume“, – australų paslaugumą iliustruojančią istoriją prisimena Milda.
Mergina teigė, kad Australijoje ją teigiamai nuteikė ir praktiškai neegzistuojanti tautinė, rasinė ir lytinė diskriminacija: „Žmonės, imigravę iš įvairiausių pasaulio kampelių, čia gali jaustis laisvi ir lygūs. Jeigu kai kuriose Europos valstybėse imigrantai dažniausiai dirba nekvalifikuotus, juodus darbus, tai Australijoje taip, toli gražu, nėra. Savo žodžius galėčiau pagrįsti ir savo patirtimi. Aš pati ilgą laiką dirbau su australais, tačiau tai, kad nesu vietinė, man nesukėlė absoliučiai jokių sunkumų. Kolegos mane labai šiltai priėmė į savo kolektyvą, buvo malonūs ir labai draugiški.“
„Be to, nesenai šalyje buvo įteisinta ir tos pačios lyties asmenų santuoka, o tai, manau, taip pat rodo aukštą kultūros supratimą ir siekį mažinti bet kokios diskriminacijos lygį“, – priduria.
Išalkai? Griebk bananą ar papają
Dalindamasi patirtimi, Milda pamini ir vieną iš australų kultūrą atspindinčių atradimų, maloniai nustebinusį keliaujant po šalį: „Važiuojant šiaurės rytine Australijos dalimi pakelėse galima pamatyti stogines, su medinėse dėžėse sukrautais bananais. Aš jas vadinu tiesiog bananų stotelėmis. Šie bananai, pasirodo, yra parduodami. Tačiau stoginės stūkso be pardavėjų. Paprastai čia būna pakabintas užrašas, pavyzdžiui – „4 bananai už dolerį”, ir vyksta sąžiningumo principu paremta prekyba. Įmeti į dėžutę dolerį – pasiimi 4 bananus.
O šių čia netrūksta, nes šiaurinėje Kvinslando dalyje plytinčiose plantacijose užauginama daugiau nei 90 proc. Australijos bananų. Be to, panašiose stotelėse galima įsigyti ir visai šalia užaugintų papajų. Taigi, keliaudami iš Brisbeno į šiaurę, skaniai ir sveikai pavalgyti galite tiesiog sustoję šalikelėje.“
Prie kainų reikia prisitaikyti
Milda atskleidžia prieš išvykdama į Australiją ne kartą girdėjusi, kad prie kainų teks prisitaikyti, nes šalyje beveik viskas yra pastebimai brangiau nei gimtinėje: „Kai atvykau į Brisbeną, pirmą mėnesį teko atlikti savotišką tyrimą ir vertinti, ką pirkti apsimoka, o kam geriau neišlaidauti. Vis dėlto, gyvendama Australijoje supratau, kad maisto produktų kainos parduotuvėse nėra žymiai didesnės nei Lietuvoje, o, pavyzdžiui, pieno produktai ar mėsa kainuoja labai panašiai. Vaisių ir daržovių kainos, priklausomai nuo sezono, yra kiek didesnės, todėl geriausia juos pirkti vietiniuose turgeliuose, ypatingai paskutinėmis darbo valandomis.“
„Panašiai kaip Lietuvoje kainuoja ir drabužiai, elektronikos prekės, tačiau būsto nuomos, mobiliojo ryšio planų, viešojo transporto ir alkoholio kainos – kietas riešutėlis“, – prideda. Visgi, patys australai, anot Mildos, kainomis nesiskundžia, o ir imigrantai, vos tik gavę darbus, gali gyventi visavertį gyvenimą.
Valstybė, apdovanota neįtikėtina flora ir fauna
Paprašius papasakoti apie Australijos gamtą, Milda teigia, kad pripratus prie Lietuvos gamtos Australijoje viskas atrodo egzotiška. Pirmiausia merginą nustebino gyvūnijos įvairovė: „Vos atvykus į Australiją mane pasitiko 4 ryto ratus virš miesto sukantys egzotiniai paukščiai, kurių balsai tokie, jog miegas net ir tokiu ankstyvu metu tampa tikru iššūkiu. Be to, yra tokių paukščių, kurie puola žmones, todėl, pavyzdžiui, dviratininkai ant šalmų dažnai dedasi specialius dirželius, skirtus paukščiams atbaidyti.“
O jau pirmą kartą išvykus iš miesto – nustebino Australijos simboliu laikomų kengūrų kiekiai. Beje, pastarosios mėgsta šuoliuoti keliais, todėl naktį kelyje reikia būti atsargiems“, – tęsia pasakojimą apie vietinius endemikus – gyvūnus, gyvenančius tik Australijos teritorijoje.
Keliautojos teigimu, neišdildomų įspūdžių, ypač žiemos sezono metu, galima patirti stebint delfinus ir banginius. Juos, kaip teigia Milda, galima matyti ir nuo kranto, tačiau galima pasinaudoti turizmo paslaugas teikiančių bendrovių paslaugomis ir pastaruosius stebėti iš arčiau. Tam rengiami įvairiausi pasiplaukiojimai, banginių ir delfinų stebėjimo turai. „Po vandeniu vykstančiu gyvenimu neįmanoma nesižavėti, nes draugiją banginiams ir delfinams palaiko gausybė įvairių rūšių, formų ir spalvų žuvų, o viso to fone – nepaprasto grožio koraliniai rifai “, – priduria kalbėdama apie gyvūnijos įvairovę.
Kraštovaizdžiai čia, anot merginos, taip pat neįtikėtini. Tačiau žinant, kad Australijos teritorijoje yra Kakadu, Purnululu ir Uluru-Kata nacionaliniai parkai, Didžioji Mėlynųjų kalnų teritorija, Freizerio sala ir Lordo Hau salos, taip pat kiti gamtos perlai, kurie visi yra saugomi UNESCO, toks įvertinimas nė kiek nestebina.
Milda atkreipia dėmesį ir į tai, kad pats Kvinslandas – tikriausiai daugiausia UNESCO pasaulio paveldo objektų turinti Australijos valstija: „Kvinslande galima rasti Australijos žinduolių fosilijų radimvietes, Gondvanos drėgnuosius miškus, Freizerio salą, Didįjį barjerinį rifą ir Kvinslando drėgnuosius tropikus.“
Ir kengūros turi silpnybių
Aptarus šalies gamtą, pokalbis nukrypsta apie šauniąsias keturkojes – kengūras. Anot lietuvaitės, tam kad atvykęs iš kitos pasaulio pusės susivoktum esąs Australijoje – būtinai turi pamatyti kengūrą, kurias, beje, ir pati labai mėgsta: „Tai vieni mieliausių kada nors matytų gyvūnų. Norėčiau kokį vieną kitą prisijaukinti ir auginti namie (juokiasi – aut. past.). Tačiau, derėtų nepamiršti, kad tai yra laukiniai gyvūnai, kurie neprisileidžia žmonių ir kiekvienas turėtų būti atsargus, nes jos irgi pyksta. Kita vertus, yra tokių rezervatų ar net stovyklaviečių, kuriuose gyvenančios kengūros yra prijaukintos ir mielai leidžiasi būti pavalgydinamos.“
„Įdomus niuansas, kurį sužinojau tik atvykusi Australiją, kad kengūros, kaip ir žmonės, turi savų silpnybių. Viena didžiausių – saldžiosios bulvės. Kita įdomi kengūrų silpnybė, tik kiek kita prasme, yra tai, kad šios negali vaikščioti atbulomis. Tačiau, tikriausiai dėl to, kad sveikai maitinasi, vaisiais ir žole mintančios kengūros yra sveikos, retai serga“, – besišypsodama pasakoja apie šių gyvūnų gyvenimo subtilybes.
Byron Bay – vieta, iš kurios nesinori grįžti
Pokalbio pabaigoje paprašau Mildos įvardinti vietą, kuri gyvenimo Australijoje metu paliko didžiausią įspūdį. Mergina nė nedvejojus atšauna: „Byron Bay“.
„Byron Bay – atgaiva kūnui ir sielai, čia pamirštu visas problemas. Iš jo atsiveria nuostabūs Koralų jūros, kažkur toliau nuo Australijos krantų susijungiančios su Ramiuoju vandenynu, vaizdai, svetingi žmonės užkrečia tik teigiama energija. Tiesa, ši vieta yra be galo pamėgta turistų: daugelis atvažiuoja su „hipsteriškais“ autobusiukais ir įsikuria prie vandenyno. Nežinau kas gali būti magiškiau už mėgavimąsi kokosų vandeniu, gatvės muzikantų kuriamą atmosferą ir rytuose dieną palydinčią saulę“, – negaili gražiausių komplimentų už 160 kilometrų į pietus nuo Brisbeno esančiam pakrantės miesteliui.
Australija – vienas geriausių sprendimų gyvenime. O toliau…
Paprašius įvertinti gyvenimo Australijoje patirtį, Milda sako galinti drąsiai teigti, kad tai buvo vienas geriausių gyvenimo pasirinkimų: „Galimybė pagyventi visiškai kitokioje kultūroje įnešė į gyvenimą daugiau supratimo, ramybės, atsakė į daugelį vidinių klausimų ir pridėjo pasitikėjimo savimi.“
„Na, o dabar planuosiu kur keliauti toliau. Šiemet norėčiau pakeliauti po Europą, o po to… Gal Azija. Tikiuosi, kad kitą kartą galėsiu papasakoti apie Japoniją“, – išduoda savo rezgamus planus, kurie, linkime, kad būtų įgyvendinti!
