 |
| Bertos Tilmantaitės nuotr./Taksi automobilis |
Prie oro uosto išsirikiavę taksistai kviečia į ryškiai rožinius, žalius, geltonus taksi. Pasirenku smagiausiai atrodantį – besišypsantį pro tankius juodus ūsus, beveik dengiančius visas lūpas, šitaip primenantį laiškanešį Pėčkiną iš rūgpienių kaimo. Jam nusisukus ir rodant į kurį automobilį eiti, pastebiu pro dailiai išlygintus žydrus marškinius persišviečiantį ant apatinės „maikės“ mojuojantį Mikimauzą. Pasirinkau teisingai, vadinas. Įmetu kuprinę ant galinės sėdynės, atlapoju priekines dureles ir stabteliu, o vairuotojas jau šypsos: „Taip, mes čia vairuojam kairėj kelio daly, eik sėst į kitą pusę“. Taip kairėj priekinėj sėdynėj, su smagiai birbinčia Tailandietiška radijo stotim, judam link miesto. Pro šonus deda motociklininkai ir motorolerininkai, pakelėse – dar jauno Tailando karaliaus Rama IX portretai ir pasveikinimai bei budistinės, auksu tviskančios skulptūrėlės.
 |
| Bertos Tilmantaitės nuotr./Bankoko gatvės |
Visas miestas dūzgia lyg avilys – siauromis gatvelėmis zvimbia autobusai, automobiliai, tuk-tukai, motociklai, motoroleriai, dviračiai, rangos ant tilto virš gatvių pakabintas metro, pursluose taškosi vandens transportas, čirškia gatvėje kepamas maistas, rėkia tuk-tuk’ų vairuotojai, kviesdami pasivažinėti, turizmo agentūrų darbuotojai, siūlydami geriaus pasiūlymus, masažistai, kviesdami kojų masažui, ar tailandietiškam viso kūno masažui. Viskas intensyvu, bet be streso. Jei pavargai, gali bet kur prigulti. Azijoje, apskritai, miegojimas viešose vietose – įprastas dalykas. Nori – gali ir pažvejoti upėj, nori – pavalgyti, kad ir ant šaligatvio po palme. Nusiperkų stiklinę šviežių vaisių kokteilio ir siurbčiodama akimis skanuoju gatveles – pečius spaudžia kuprinė, laikas surast vietą nakvynei.
 |
| Bertos Tilmantaitės nuotr./Bankoko vaikai |
 |
| Bertos Tilmantaitės nuotr./Budistinės skulptūros |
„Žinai, Tailandas vadinamas šypsenų žeme“, – dar prieš ten išvažiuojant pasakoja draugė Thunda iš Tailando, dabar gyvenanti Kinijoje ir namo grįžtanti tik keliskart metuose. „Mes visąlaik šypsomės. O kai pamatys tave, tokią aukštą, dvigubai aukštensę nei dauguma mūsų ir tokią baltą, tai nesiliaus šypsojęsi, pamatysi“. Bet labiau ne šypsenos strigo ir darė įspūdį, o pasisveikinimai, tajų kalba vadinami Wai – ties krūtine ar veidu suglaustos rankos ir galvos linktelėjimas. Stringa ir veikia, nes nuramina, sustabdo, nutildo, suvienodina. „Yra bent aštuoni pasisveikinimo būdai, skirtingos rankų padėtys ir pasakomi žodžiai, priklausomai nuo to, su kuo sveikiniesi. Kuo aukščiau link veido pakeli rankas ir kuo labiau pasilenki, tuo didesnę pagarbą parodai. Bet dabar viskas šiek tiek suvienodėję, nebėra didelio skirtumo, dažniausiai naudojam tą patį pasisveikinimą, tiek sakydami „labas“, tiek atsiprašydami ar norėdami išreikšti dėkingumą“, – pasakoja Thundos dvynė sesuo Palida, gyvenanti Bankoke su tėvais.
 |
| Bertos Tilmantaitės nuotr./Vandens autobusas |
Tailande įprasta kelioms šeimos kartoms gyventi viename name, kuriame paprastai – ne tik gausybė kambarių, bet ir altorius Budai – apkaišytas smilkalais, paveikslėliais, budistiniais rožančiais. „Jei gyvenčiau Tailande, turėčiau gyventi su tėvais, – pasakoja Thunda. „Jei išsikraustyčiau gyventi savarankiškai ir, pavyzdžiui, nuomočiausi butą, niekas nesuprastų, stebėtųsi, sakytų, kokia negerai dukra esu. Todėl ir nusprendžiau išvažiuoti į užsienį – ten galiu gyventi savarankiškai, būti nepriklausoma. Kada nors teks grįžti namo, rūpintis senstančiais tėvais, bet kol galiu – gyvensiu užsieny“.
 |
| Bertos Tilmantaitės nuotr./Budistų šalis |
 |
| Bertos Tilmantaitės nuotr./Maža šventyklėlė |
Apie 95 procentai Tailando gyventojų – budistai ir didžioji dalis jų – aktyviai praktikuojantys. Kur pasisuksi – visur budistiniai pakabukai, rožančiai skulptūrėlės, dievybių statulėlės, paveiksliukai, altorėliai, gėlių vėriniai aukoms. Tiesa, aukojamos ne tik gėlės ar smilkalai, bet ir saldainiai, sausainiai, ne kartą mačiau ir limonado stiklinę su įmerktu šiaudeliu, gaivių gėrimų butelaičius. Gatvėse pastatytos mažos šventyklėlės, kur vakarais žmonės neša aukas – perka specialų ten dirbančių šokėjų šokį, prašydami ko nors arba už ką nors dėkodami.
 |
| Bertos Tilmantaitės nuotr./Tailande matoma sekso tema |
Bet lygiai taip pat kaip persisunkęs budismu, Tailandas, o ypač Bankokas ir kai kurios į šalies pietus esančios salos, persisunkusios kalbų apie seksą, sekso turizmą, lady boys (transeksualus, iš berniukų, virtusius mergaitėmis), prostitutes, ypatingą masažą su „laiminga pabaiga“, įvairiausius barus su neregėtomis pramogomis ir reginiais, vadinamais Ping Pong šou ir t.t.
 |
| Bertos Tilmantaitės nuotr./Turgus |
Pilnaties vakarėliai (full moon party), populiarūs salose, su tiesiogine ta žodžio prasme kibirais alkoholio ir linksmybėmis per naktį, nardymo mokyklos, paruošiančio būrius narų ir nardymo instruktorių, įvairiausios plastinės operacijos, Muay Thai kovos, kalnų kaimeliuose pagal senas tradicijas gyvenantys tailandienčiai, dramblių fermos, Tigrų šventykla, specifiniai patiekalai, tradiciniai šokiai, shopping’as ir t.t. „Tikras kontrastų miestas,“ – girdžiu turistus Bankoke. „Tiesiog tikras miestas“, – pagalvoju. Juk taip ir turėtų būti. Viskas greta, kiekvienam – savo, be pykčio, su pagarba, viskas kartu gyvena, sugyvena, pritraukia būrius turistų, eilinį kartą, kaip ir kiekvienam mieste, kiekvienoj šaly, besistebinčius kontrastais ir aikčiojančius, fotografuojančius keistenybes, kurių negali pamatyti niekur kitur.
 |
| Bertos Tilmantaitės nuotr./Sargyba |
Garsieji filmai „Paplūdimys“, „Ong Bak: Muay Thai karys“ trilogija su įspūdingomis kovų ir gaudynių scenomis, istorinių nuotrupų pateikiantis filmas „Tiltas per upę Kwai“ (iš tikrųjų filmuotas Ceilone) apie vadinamąjį Mirties geležinkelį, dabar dar ir „Pagirios Tailande“ buvo įkvėpti šios šalies, o patys įkvepia nenutrūkstamą antplūdį turistų, norinčių viską pamatysi savo akimis. Beje, kalbant apie filmus, įdomu tai, kad būtent čia filmuojama nemažai žinomų filmų, imituojant veiksmo vietą kitose šalyse – Vietname, Kinijoje, Afganistane, Hong Konge ar kur kitur. Pavyzdžiui, dalys tokių filmų kaip „Rembo“ su Silvestru Stalone, „Rytojus niekada nemiršta“, „Nuotaika meilei“, „Amerikos gangsteris“, „Žvaigždžių karai“ ir nemažai kitų buvo nufilmuotos būtent Tailande.
Visą galeriją žiūrėkite čia.
(Laukite tęsinio...)
B.Tilmantaitės internetinis puslapis: godoberta.com
