Visokie švenčių ekspertai aiškina, kad Helovinas yra mirties niekinimas, už kurį mes dar atsiimsime, bet aš, žinokite, nesuku dėl to galvos, man šis klausimas per nesvarbus, kad dėl jo ginčyčiausi. Kas nori – tešvenčia, kas nori – tepyksta, jei tik jiems nuo to geriau. Nors man atrodo, kad gerai, jog yra ką švęsti. Švęsti visada yra geriau nei liūdėti ar vaikščioti susiraukus. Kuo daugiau švenčių – tuo visuomenė laimingesnė.
Aš pats šiemet Heloviną švenčiau Lietuvoje ir galiu džiugiai pastebėti, kad jo šventimas pas mus darosi vis išradingesnis – vakarėliai bei Helovino kostiumai kasmet tampa vis įspūdingesni, o Helovino dekoracijos žmonių kiemuose – vis puošnesnės. Tai vėlgi yra nuostabu – išpuoštas kiemas, net ir ne visiems priimtinos šventės atributais yra geriau nei nepapuoštas ar šiaip nušiktas.
Bet Helovino šventimas Lietuvoje vis dar nėra tiek nužengęs kaip kitose pasaulio dalyse, ypač už Atlanto. Ir čia daugiausia kalbu apie JAV, nors yra tekę girdėti, kad ne mažiau smarkiai jį švenčia ir meksikiečiai. Man pačiam, tiesa, Meksikoje švęsti neteko, bet štai Amerikoje esu šventęs ne kartą ir tai visada būdavo labai įdomu.
O pats įdomiausias mano Helovino epizodas įvyko ne kur kitur, o Naujojo Orleano mieste, kuris yra Luizianos valstijoje. Žinote tokį? Tai yra JAV džiazo, bliuzo ir linksmybių sostinė. Be to Naujasis Orleanas kotiruojasi šalies vėlių bei mirties garbinimo centru. Čia ne Kalėdos, o Helovinas yra didžiausia metų šventė.
