Autoriaus filmus galima rasti „Youtube“, sekite naujienas „Facebook“ ir „Instagram“, o daugiau straipsnių – tinklaraštyje „Journey.lt“.
Galvijai yra didysis šios svarbios Angolos etninės grupės turtas. Jie dažnai vagia galvijus iš kaimyninių mugambue ir mumuila genčių. Dėl to dažnai vyksta mirtini konfliktai. Jie klajoja ieškodami žalesnių ganyklų, kad galėtų šerti savo galvijus, arba apsistoja toje pačioje vietoje ir apsigyvena iš vietoje rastų statybinių medžiagų, tokių kaip molis, šakos ar nendrės, suręstų namelių. Tai lemia jų religinius papročius ir laidojimo apeigas, kurių jie laikosi.
Mucubal genties šeimos struktūra yra labai specifinė. Tėvas turi autoritetą ir yra šeimos galva, nors motininė kilmė yra taip pat labai svarbi, nes turto paveldėjimas eina per motinos šeimą. Mucubal gali tuoktis tik su to paties klano, tačiau svetimu asmeniu, kad išvengtų kraujomaišos. Šios genties moterims draudžiama tuoktis su kitos genties nariu, pavyzdžiui, himbais.
Mucubal vyrai gali turėti kelias žmonas, taip pat gali parduoti savo žmoną.
Sužadėtinė būsimam vyrui pristatoma per fico ceremoniją, kai jai sukanka 14 metų ir mažiau. Šią ceremoniją sudaro vakarėlis su dviem šeimomis, kurių metu įteikiamos dovanos. Pora turi palaukti dar keletą metų, kol užbaigs santuoką kaimo centre.
Mucubal vyrai gali turėti kelias žmonas, taip pat gali parduoti savo žmoną, jei su ja nesusitvarko ar net nori užsidirbti, nes moteris gali būti verta 3 karvių, tai yra apie 2000 eurų. Neblogai, ar ne? Ne tik atsikratai, jei nesusitvarkai, bet dar ir užsidirbi. Pirmajai santuokai moteris gali būti vertinama net 4 ar 5 karvėmis.
Mucubal turi keletą labai įdomių senovinių papročių ir tradicijų, kurias jie tikrai brangina. Jie rimtai domisi galvijais, juos garbina ir nesidomi už krūmų ribų likusiu pasauliu.
Kaip įprasta, mucubalams neleidžiama viešai minėti žmonių vardo, išskyrus tėvų vardus ir konkrečiai vaikų vardus.
Susituokusioms poroms neleidžiama viešai kalbėtis, kol žmona neturi vaikų. Jie gali kalbėti vienas su kitu tik privačiai.
Mucubal moterys dėvi originalų ir unikalų galvos apdangalą, vadinamą ompota. Moterys, nesvarbu, ištekėjusios ar ne, gali nešioti brangenybes. Metalines apyrankes ar ant kulkšnies, vadinamas othivela ir ohtingo. Taip pat jos apsijuosia virvele aplink krūtinę, kuri naudojama kaip liemenėlė.
Siekdami parodyti, kad genties nariai alkani, jie imituoja gestą, kurį darome valydami dantis.
Jaunesnio amžiaus mergaičių viršutiniai dantys yra aštrinami, o apatiniai pašalinami. Tai savotiškas gyvūnų mėgdžiojimas. Taip pat tai gali būti daroma dėl dvasinių priežasčių – vis dar plačiai praktikuojamų animistinių karvių garbinimo ritualų.
Jaunesnio amžiaus mergaičių viršutiniai dantys yra aštrinami, o apatiniai pašalinami.
Kai kurie antropologai teigia, kad dantų rovimas ir aštrinimas prasidėjo nuo prekybos vergais laikų. Vergai tai naudojo kaip būdą atgrasyti prekeivius, kurie labai vertino dantų baltumą. Išsirauni, nusmailini ir tampi nebetinkamas vergijai. Siekdami įtikinti jaunas merginas šalinti apatinius dantis, senoliai verčia jas patikėti, kad dantys per naktį išeina iš burnos, patenka į išraustą duobę, kad atsipalaiduotų, ir sugrįžta į burną apsinešę ekskrementais.
Religija
Mucubal gentis tiki Dievą Huku. Jie taip pat garbina savo protėvių dvasias, vadinamas Oyo Handi, kurios laikomos žemesniame lygmenyje nei Huku.
Genties kultūroje labai svarbus būrimas. Jie naudoja talismanus ir amuletus, kad apsaugotų savo bandas arba atsikratytų sielvarto. Nepaisant to, Mucubal nebijo mirties. Ji čia pakankamai dažna, pavyzdžiui, yrų mirtini konfliktai dėl gyvulių. Beje, vyrų kapus puošia galvojų ragais. Taip pat – medicinos trūkumas, visa puokštė mirtinų gyvačių, šliaužiojančių aplink kaimelius. Čia yra ir labai didelis vaikų mirtingumas.
Paklausiau genties moters, kiek ji turi vaikų. Sakė, kad turi 7, bet 4 iš jų gyvi... Nežinau, man pasirodė, kad jie dėl mirties per daug nestresuoja, ją priima kaip natūralų dalyką. Kuomet moteris turi 7 vaikus ir nuo vienerių metų ryte ir vakare vaikui paduoda tik košės, nemanau, kad išsivysto labai stiprus ir artimas ryšys. Gedulas ilgai netrunka.
Kuomet kaimelyje miršta svarbus asmuo – aukojamos karvės. Kuo svarbesnis asmuo, tuo daugiau karvių paaukojama. Jos yra labai svarbios, todėl be reikalo nėra nei aukojamos, nei pjaunamos maistui. Tai rodo galvijų svarbą jų kultūroje. Galvijai žudomi tik ypatingomis progomis, nes Mucubal dažniausiai valgo ne mėsą, o kukurūzus ir grūdus. Jie nevalgo jokios žuvies, nes, pasak legendos, vieną iš jų vadų portugalai nuplukdė į jūrą ir nebegrąžino. Taigi jie mano, kad žuvys žudo vyrus.
Kaip ir dauguma Afrikos tautų, mukubalai taip pat plačiai praktikuoja jaunų žmonių apipjaustymo tradiciją. Apipjaustymo ceremonija atliekama reguliariai ir yra labai svarbus įvykis. Tai yra jaunųjų mukubalų įšventinimo šventė, savotiškas vaikų perėjimas į paauglystės statusą.
Muahakaona gentis
Atvykau į vietinį kaimo turgelį, čia susipažinsime su nauja gentimi – muhakaona. 7000 šios genties žmonių gyvena miškingose savanoje ir uolėtose kalvose aplink Onkokvos miestą, netoli nuo Kunenės upės, Namibijos pasienio. Ši aborigenų gentis griežtai rengiasi tradiciniais drabužiais. Jie užsiima natūrine žemdirbyste ir gyvulininkyste.
Muhakaona moterys savo šukuoseną formuoja iš karvių mėšlo, riebalų ir žolelių mišinio.
Kuomet vyrukai gyvulius išgena į laukus, moterys ateina į turgelį parduoti savo užaugintų produktų. Taip pat labai populiaru turgelyje išlenkti po stiklinę vietinės samanės, kuri kainuoja tik 10 centų. Kai lauke taip karšta, negi lenksi nugarą, kai gali ramiai pavėsyje paplepėti su draugėmis.
Muhakaona moterys savo šukuoseną formuoja iš karvių mėšlo, riebalų ir žolelių mišinio. Į visą šį komplektėlį dar įdedami įvairiausi spalvingi plastmasiukai ar kaulai. O kai kurios moterys ant plaukų gali dėvėti ir iš atliekų pagamintą kapapo galvos apdangalą. Subrendusios merginos dėvi ilgus dredus, pasiūtus ne tik iš savo, bet ir iš brolių bei seserų plaukų.
Šios genties moterys padengia savo kūną vadinama otižze – pelenų, sviesto ir ochros mišiniu, suteikiančiu unikalią juodo vario spalvą. Taip pat grožio simboliu laikomi kampu nudildinti viršutiniai dantys, o apatiniai tiesiog pašalinami. Tai daroma į juos smogiant akmeniu. Vedę muhakaona vyrai apvynioja plaukus tam tikra juostele ir juos saugo miegodami padedant galvą ant medinės taburetės, dažnai aptrauktos oda.
Tai daroma į juos smogiant akmeniu.
Muhakaona moterys yra puikios amatininkės. Iš karvių ragų (arba iš baltų ar mėlynų plastikinių vamzdžių iš Namibijos) jos gamina apyrankes, dailiai dekoruodamos geometriniais raštais ar gyvūnų formomis. Taip pat tai yra viena iš nedaugelio genčių, kuri ir toliau gamina karvės odos nešykles, kurias puošia spalvotais karoliukais. Moterys taip pat gamina lėles, jos padaromos iš medžio ir plaukų – tiek natūralių, tiek dirbtinių.
Šios genties gyventojai dažniausiai veisia ožkas ir karves, todėl šie gyvuliai čia tampa didžiausiu turtu. Taip pat šie žmonės augina kukurūzus ir soros kruopas. Kiekvieną mielą dieną minta kukurūzų koše su rūgpieniu. Ilgai taip išvertumėte?
Jų racioną per šventes papildo vištų kiaušiniai, laukinės žolelės ir medus. O per ceremonijas, kuomet tampama suaugusiais, kartais įmanoma pasmaguriauti ir galvijų mėsa. Tačiau ji brangi – galvijai yra saugomi, kad būtų parduodami už pinigus arba tuokiantis. Taigi ne visiems laimingiesiems yra tekę ragauti mėsos. Nori proteinų, prašom – eik prisirink kirminų.
Muhakaona šeimos yra poligamiškos. Vidutinis vyras tuo pačiu metu turi keletą žmonų. Praktikuoja iš anksto suplanuotas santuokas. Jau būnant 10 metų, o kartais ir jaunesnei, tėvai nusprendžia, už kokio galvijų magnato sūnaus teks ištekėti. Ir be meilės, ir iš tolimesnio kaimo, kad nebūtų kraujomaišos. Tik pradedant bręsti jau gali sulaukti jaunikio. Kiek bus jaučių už tave sumokėta, priklauso nuo to, kiek galvijų turi jaunikio tėvas.
Diskusijos ir derybos vyksta prisėdus prie lauželio su kibiru naminės degtinės. Jaunos mergaitės kainą atspindės ir jos grožis ar privalumai. Jeigu košės nepeikė, bus brangesnė. Už lieknesnę ir nenudildintais dantimis pasiūlys vos keletą tokio pat sudėjimo karvių.
Tarp muhakaona žmonių yra įprasta iki brendimo apipjaustyti berniukus. Po santuokos muhakaona berniukas yra laikomas vyru, skirtingai nei muhakaona mergaitė, kuri nėra laikoma pilnateise moterimi iki tol, kol pagimdo vaiką.
Besikeičiantis karštėjantis ir sausėjantis klimatas Onkokvos regione yra didžiausias iššūkis, su kuriuo susiduria muhakaona gentis. Kuo toliau, tuo sunkiau gyventi tolimesniuose regionuose, visa tai – dėl vandens trūkumo. Todėl, kad lengviau išgyventų, po truputį genties šeimos keliasi gyventi į kaimelius.
Autoriaus filmus galima rasti „Youtube“, sekite naujienas „Facebook“ ir „Instagram“, o daugiau straipsnių – tinklaraštyje „Journey.lt“.
