Azerbaidžanas vis dar taiko vizų režimą Lietuvos piliečiams, todėl natūralu, jog į jį lietuviai keliauja mažiau. Be to jis, skirtingai nei Armėnija bei Sakartvelas, yra musulmoniškas (bent jau teoriškai, sovietmečiu azerai buvo stipriai nureliginti).
Azerbaidžanas turi daugiau pinigų. Nafta ir dujomis turtinga šalis paskutiniu metu praturtėjo taip, jog gali sau leisti daug daugiau nei nuskurdusi Armėnija ar prorusiškos valdžios gniaužtuose įstrigęs, nebesivystantis Sakartvelas. Ir ne tik finansiškai, bet ir geopolitiškai. Azerbaidžanas dabar gali sau ignoruoti regiono lyderę – Rusiją. Ir beje, jau taip ir daro.
Kaip taip atsitiko? Pažiūrėkime. Jau nemažai esu rašęs apie Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktą dėl Kalnų Karabacho. Todėl čia nesikartosiu, tik priminsiu, kad dėl tos teritorijos šios dvi šalys konfliktuoja jau daugiau nei 100 metų. Tačiau paskutiniu metu tas konfliktas yra paaštrėjęs.
Azerbaidžanas sukaupė tiek pinigų, kad jo karinis biudžetas tapo didesnis už visos Armėnijos valstybės biudžetą.
Jis paaštrėjo, nes Azerbaidžanas sukaupė tiek pinigų, kad jo karinis biudžetas tapo didesnis už visos Armėnijos valstybės biudžetą. O šalies vadovai, ilgus metus neslėpę ambicijų susigrąžinti Kalnų Karabachą, dabar ėmė tai įgyvendinti praktiškai.
