Svarbus dalykas – vykstant į šią šalį nereikia turėti vizos ar specialaus leidimo. Tai dar labiau palengvina atvykimą. Todėl vedami didelio smalsumo ir trokšdami pamatyti, koks tas gyvenimas Moldovoje, nusprendėme iš Odesos traukiniu nuvykti iki Kišiniovo. Traukinio bilietus pirkome internetu iš anksto, taigi vos po 3,5 val. kelio mes pasiekėme Kišiniovą.
Įdomus niuansas, kad vykstant iš Ukrainos, mūsų pasus patikrino tik Ukrainos pasienio pareigūnai, o iš Moldovos pasienio pareigūnų dėmesio nesulaukėme.
Pirmas įspūdis tik atvykus į traukinių stotį pasirodė bauginantis – stotyje nebuvo daugiau traukinių, žmonių, tik iš mūsų traukinio išlipę keleiviai bei daugybė šautuvais apsiginklavusių kareivių. Lyg būtume patekę ne į Moldovą, o į Šiaurės Korėją. Pirma mintis buvo – kuo greičiau iš šios stoties dingti.
Einant iš traukinių stoties mus iš karto pasitiko tautos didvyrio, kuris Moldovoje ne mažiau žinomas kaip Sovietų Sąjungoje Leninas, Grigorijaus Kotovskio, sėdinčio ant žirgo, skulptūra. Na, o toliau mūsų kelias vedė į senamiestį. Nors ir sostinė, tačiau atstumai nepasirodė labai dideli, todėl nusprendėme eiti pėsčiomis.
Kišiniovas gali pasigirti miesto parkais, iš kurių vieno – Valea Morilor plotas – siekia net 114 ha, o jo projektą 1952 m. sukūrė autorių grupė, vadovaujama architekto R.Kurtzo. Kraštovaizdžio kompozicijos centras yra Valea-Morilor ežeras, kurio plotas 34 ha, o aplink ežerą įrengta 2,5 km ilgio žiedinė alėja.
Dar vienas miesto gyventojų mėgstamas parkas vadinamas Didžiuoju, jis pasitinka su Šv. Stefano skulptūra. Nors parkai nepaliko didelio įspūdžio, norėjosi pamatyti dar vieną Kišiniovo įžymybę – katedrą, kurią sukūrė Abraomas Melnikovas, tai vienas geriausių Rusijos architektūros pavyzdžių Kišiniove. Statinys yra laikomas neoklasikinės architektūros šedevru, galintis pasigirti eklektišku stiliumi, Bizantijos stiliaus deriniu ir renesanso užuomina graikų kryžiuje, o jos viduje yra trys šventiesiems skirti altoriai. Katedros, įskaitant varpinę, kompleksas yra pačiame Kišiniovo centre, priešais pagrindinį Vyriausybės pastatą, netoli Didžiosios Nacionalinės Asamblėjos aikštės. Šis kompleksas tikriausiai ir yra gražiausias objektas Kišiniove, kurį turėtumėte pamatyti atvykę.
Dar viena vieta, kurią labai norėjom pamatyti – tai Operos ir baleto teatras. Vaizdas labai nustebino, nes buvo sunku suprasti, ar tikrai šis pastatas yra tai, ko mes ieškome. Radom tarp automobilių stovėjimo aikštelių įgrūstą statinį, kuris iš išorės visiškai nepriminė meno ir kultūros simbolio.
Po gero pusdienio pasivaikščiojimo Kišiniovo senamiesčiu, nusprendėme likusią laiko dalį skirti pramogai, kuri čia tikriausiai populiariausia ir vienintelė – išvykai į Krikovos (Crikova) vyninę.
Kol iki vyninės važiavome, turėjome puikią progą pabendrauti su taksistu ir pasiklausinėti apie vietinių gyvenimą. Sužinojome, kad vidutinis darbo užmokestis siekia 150-200 Eur per mėnesį, o vynas ir vynuogės yra neatsiejama jų gyvenimo dalis, nes, pasak jų, o ką daugiau gyvenime veikti. Todėl tik turistai važiuoja po tokias ekskursijas ir moka nemažus pinigus už tai. Tiesa, vietos gyventojai nepasirodė labai draugiški ir paslaugūs, daugiau priešingai – susimąstę, skubantys, o apranga išdavė, kad žmonės tikrai pinigais nesišvaisto.
Krikovos vyninė iš karto pasitinka didžiule arka, kurią pravažiavus vaizdas kardinaliai pasikeičia, po 20 min. važiavimo patenki tarsi į kitą planetą, viskas alsuoja prabanga, naujumu, nuostabiais vynuogynų vaizdais, švara. Dviejų valandų ekskursijos kaina su keturių vynų degustacija kainuoja 27 Eur – Moldovoje tai tikrai didoka pinigų suma, tačiau viskas orientuota į turistus, kurie gali sau tą leisti.
Krikovos vyninėje pasivažinėjome po nenusakomo ploto vyno rūsių labirintus su gidu, išgirdome įdomių pasakojimų apie vyno gamybos technologijas, apsilankėme muziejuje, kuriame yra svečių lenta su Algirdo Brazausko, Dalios Grybauskaitės, Lino Linkevičiaus nuotraukomis, galėjome susipažinti su Angelos Merkel, Baracko Obamos, Vladimiro Putino saugomomis vyno kolekcijomis. Aišku, įdomiausia buvo tai, kad sutikome nemažai Ukrainos piliečių, kurie vyną pirko dėžėmis, kadangi čia gerokai pigiau nei Ukrainoje. Tokiomis akimirkomis mes, lietuviai, galime pasijusti kaip magnatai.
Taigi, po pusantros dienos pažintinės ekskursijos po Kišiniovą, supratome, kodėl turistai čia neužsibūna ir dažnai aplenkia šią šalį – ji negali pasigirti nei architektūra, nei gamta.
