Didžiausi keliautojai Baltijos šalyse yra lietuviai, kiek mažiau keliauja estai ir dar mažiau – latviai. Draudimo bendrovės užsakymu „NielsenIQ“ atlikto visuomenės nuomonės tyrimo duomenimis, niekur nekeliaujantys atsakė 19 proc. Lietuvos, 25 proc. Estijos ir 27 proc. Latvijos gyventojų.
„Šiuo metu fiksuojame tiek pat kelionių žalų, kiek buvo 2019 m. vasarą. Keliaujama ir į įprastas atostogų šalis – Turkiją bei Egiptą, ir toliau – į Tailandą, Vietnamą, Indoneziją. Pietų Europos šalys – Italija, Graikija, Ispanija – taip pat yra labai mėgstamos lietuvių. Pirmąjį šių metų pusmetį dažniausiai pagalbos kreipėsi klientai, atostogavę Turkijoje, Egipte ir Italijoje“, – sakė draudimo bendrovės žalų vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė.
V.Katilienė sako, kad dažniausiai žmones užklumpa virškinimo ir kvėpavimo takų susirgimai bei uždegimai: gastroenteritas (infekcinė diarėja), apsinuodijimai, bronchitas, ausų uždegimas, angina, faringitas.
„Dažnai negalavimų priežastis yra netradicinis maistas, valgymas ne visada higienos normų besilaikančiose vietose ir dideli temperatūrų svyravimai, kuriuos sukelia itin šaltą orą pučiantys kondicionieriai. Temperatūrų svyravimai sukelia peršalimus, kurie lemia uždegiminius susirgimus”, – teigia draudikė.
Pasak jos, keliaujant į egzotiškas šalis su karšto oro klimatu visuomet svarbu atkreipti dėmesį į maisto kokybę ir higieną bei vengti itin atvėsintų kondicionuojamų patalpų.
Susirgimai kelionėje gali gerokai patuštinti keliautojų kišenę. Apsilankymas pas gydytoją Turkijoje dėl infekcinės diarėjos gali kainuoti iki 850 eurų, Egipte – iki 900 eurų. Neturint kelionių draudimo tokias sumas teks mokėti patiems. Susirgus ar susižalojus kelionėje gydymas gali kainuoti kur kas brangiau nei pati kelionė.
Pasaulyje vėl augant susirgimams koronavirusu, rekomenduojama pasirūpinti ir šios ligos prevencija:
- dėvėti medicininę kaukę, nepamiršti ją periodiškai pasikeisti;
- laikytis atstumų, nesibūriuoti; pagal galimybes į lankytinus objektus, kur būna daug turistų, vykti ne piko valandomis;
- nebūti nevėdinamos patalpose ar jose leisti kuo mažiau laiko;
- dažnai plauti ar dezinfekuoti rankas;
- rūpintis savimi, atostogų malonumais mėgautis saikingai: vengti organizmo atšalimo dėl pernelyg ilgų maudynių, nepiktnaudžiauti itin šaltais gėrimais ar ledais;
- rinktis apgyvendinimo vietas, kurios rūpinasi šios ligos prevencija ir užtikrina aukštus higienos standartus;
- jeigu žmogus pajunta peršalimo simptomus (kosulys, sloga, sunkus kvėpavimas, temperatūra ir kita), rekomenduojama nekeliauti.
