Ši istorija skirsis nuo praėjusios tuo, jog ji nutiko ne man, o mano broliui – „Pravalturo“ direktoriui – ir jo bičiuliui Jonui. Ir valstybė bus jau nebe stalinistinė Šiaurės Korėja, tačiau judanti tokios būsenos link – putinistinė Rusijos Federacija. Aišku, prieš pandemiją Rusija dar nebuvo visuotinai laikoma atvira agresore, nors realiai tokia buvo, nes jau buvo užgrobusi Krymą ir vykdė karą Donbase. Tačiau keliauti į ją vis dar buvo galima santykinai normaliai ir buvo gana didelė tikimybė saugiai iš jos sugrįžti.
Taigi, „Pravalturo“ direktorius su Jonu tuomet sugalvojo išskirtinę nesąmonę – šaltą sausį automobiliu pasiekti didžiausią pasaulio miestą už Šiaurės poliarinio rato – Rusijos Murmanską. Kodėl sakau, kad nesąmonė? Ne dėl vietos, nes gal ir visai įdomu patirti, kas per skylė yra Murmanskas, o dėl laikotarpio. Kas keliauja į Šiaurės ašigalį žiemos metu? Tai panašiai, jei vidurvasarį sugalvotum papoilsiauti Egipte.
