Ispanijoje gyvenantis, bet šiuo metu Prancūzijos mieste Bordo atostogaujantis Paulius 15min pasakojo, kad trečiadienį termometro stulpelis pakilo iki 37 laipsnių, o ketvirtadienį jis turėtų šoktelėti dar keliais laipsniais į viršų.
„Karštis drėgnas, labai tvanku. Jausmas toks, lyg ventiliatorius pūstų tiesiai į veidą įkaitusį orą.
Prakaitas žliaugia, nes tokiame karštyje per dieną išgeriu apie 4 litrus vandens. Po miestą vaikštinėja nebent turistai. Parduotuvių ir restoranų kondicionieriai įjungti visu galingumu”, – įspūdžiais dalijosi Paulius.
Bordo gyventojai neslepia, kad tokia kaitra birželį jiems nėra įprasta: „Visgi gyvenimas teka įprasta vaga: kavinių terasos pilnos žmonių, vietiniai ir turistai gaivinasi šaltu alumi. Vaikai pliuškenasi fontanuose.“
Nuo neigiamo saulės poveikio Paulius ginasi kremu nuo saulės su 50 SPF filtru. „Kepurė, akiniai, šviesūs rūbai irgi bent šiek tiek padeda išvengti karščio“, – sakė pašnekovas.
Transportas be kondicionavimo
Prancūzijos lietuvių bendruomenės profilyje feisbuke pasiteiravus, kaip sekasi per karščius, išeiviai suskubo dalintis asmeninėmis patirtimis.
„Paryžiuje dėl karščių pakilo oro užterštumas, todėl jau antrą dieną mieste ribojamas automobilių skaičius. Sūnaus mokykla paprašė, jei yra galimybė, ketvirtadienį ir penktadienį palikti vaikus namuose“, – rašė Lena.
„Labiausiai šokiruojantis dalykas, bent jau Paryžiuje, yra (beveik) nebuvimas jokio oro kondicionavimo viešajame transporte. Valdžia pažadėjo įrengti oro kondicionavimą visame transporte po gerų penkerių metų, kas tikriausiai vėl bus olimpiados projektas. Vakar teko vykti iš darbo su autobusu, kuris jungia pagrindinį Charles'o de Gaulle'io oro uostą su miesto centru. Juo važiavo turistai, šeimos su vaikais, autobuse nebuvo JOKIO oro kondicionieriaus, kelionė truko apie gerą valandą, turistams bilietas kainuoja apie 12 Eur.
Valdžia pažadėjo įrengti oro kondicionavimą visame transporte po gerų penkerių metų.
Dėl metro ir kitų traukinių kaip ir „suprantama“, bet kai tik į Paryžių atvykę turistai patenka į autobusą-orkaitę, pasijunti kaip trečio pasaulio šalyje, o ne pasaulio sostinėje. Nereikia net minėti, kad po tokio „pasivėžinimo“ buvo silpna, skaudėjo ir svaigo galva... Welcome to Paris... (Sveiki atvykę į Paryžių – liet.)“, – pasakojo Anelija.
„Nežinau, kaip pačiame Paryžiuje, bet mažesnių miestelių šalia Paryžiaus seniūnijos ragina vyresnius žmones be reikalo neiti iš namų ir organizuoja „ryšį“ su tais, kurie gyvena vieni: dažnai skambina pasidomėti, ar viskas gerai, ar ko nors reikia, ar gali pagelbėti. Net organizuojamos grupės, kurių nariai aplanko vyresnius (ypač sergančius, neįgalius žmones) namuose... Manau, puiki praktika ir pavyzdys“, – pastebėjo Violeta.
Mano universitete sesija vyksta kaip suplanuota ir šiandien turėsiu sėdėti 3 valandas egzamine nekondicionuojamoje auditorijoje.
„Jau keleri metai egzistuoja toks sąrašas „Chalex“. Su jame užsiregistravusiais žmonėmis per karščius kasdien susisiekiama arba telefonu, arba atvykstama patikrinti, ar viskas ok, ar dar gyvas ir pan. Dar yra telefono programėlė „Extrema Paris“, kurioje galima rasti sužymėtas visas vietas, kur galima atsivėsinti ar atsigerti vandens. O egzaminai, deja, nukelti tik jaunesnio amžiaus mokiniams, nes mano universitete sesija vyksta kaip suplanuota ir šiandien turėsiu sėdėti 3 valandas egzamine nekondicionuojamoje auditorijoje. Vive la France!“, – rašė Viktorija.
Dalija ledus, riboja eismą
„Į darbą eiti reikia, bet ofise (banke) visiems darbuotojams dalinami ledai“, – pasidžiaugė Kristina.
„Mes gyvename Lione, kur praneštos vienos iš aukščiausių temperatūrų Prancūzijoje. Darželis-lopšelis prašo tėvų, jei gali, nevesti vaikų, įrengiami baseinai, kur vaikai gali atsigaivinti, langai užtemdyti specialiais roletais. Visi stengiasi gaivintis municipaliniuose baseinuose, langinės visur uždarytos. Karščiausia būna nuo 16 val., langus atsidarome tik nuo 20–21 val.“, – dėstė Simona.
„Avinjone nuo 27 dienos bus nemokamas transportas dėl karščių siekiant sumažinti oro užterštumą“, – informavo Kristina.
Fiksuos karščio rekordus?
Prancūzijos vyriausybė rekomendavo karčiausiu paros metu atleisti nuo darbo darbuotojus, kurie dirba lauke. Be to, dėl karščių į pirmadienį buvo perkelti moksleivių egzaminai, labdaros organizacijos gatvėse dalija vandenį benamiams, o visoje šalyje prekyba ventiliatoriais išaugo keturis kartus.
Prancūzijoje pareigūnai savivaldybių pastatuose šią savaitę atidarė „vėsumos kambarius“, baseinai yra atverti ir maudynėms vėlai vakare, buvo įrengti papildomi geriamojo vandens fontanai.
Tokia kaitra taip anksti birželį Prancūzijoje nematyta nuo 1947 m. Prognozuojama, kad keliose šalies dalyse bus pasiekti visų laikų karščio rekordai, o temperatūra net naktį nenukris žemiau 20 laipsnių.
Iš parduotuvių šluoja ventiliatorius
Berlyne gyvenanti Austė pasakojo, kad šią savaitę temperatūra mieste kyla iki 36 laipsnių ir daugiau: „Labiausiai neįprasta, kad dideli karščiai laikosi labai ilgai.“
Austės pastebėjimu, miesto ritmas išlieka panašus, tačiau žmonės kuo daugiau laisvalaikio stengiasi leisti prie ežerų, kurių Berlyne yra keletas. Be to, kiekvienas miesto rajonas turi viešąjį baseiną.
„Pernai, kai karščiai kopė virš 30 laipsnių ir užsilaikė ilgiau negu savaitę, mano anuometis darbdavys visiems darbuotojams pasiūlė papildomą valandos pertrauką ir apmokėti bilietus į netoliese esantį baseiną. Bet nemanau, kad Berlyne daug tokių darbdavių“, – šypteli Austė.
Anot jos, Berlyne oro kondicionieriai butuose ir kavinėse nėra plačiai paplitę, nes iki šiol nebuvo įprastos ir tokios karštos vasaros.
„Todėl žmonės su vaikais, namuose ar kavinėse dirbantys freelanceriai skundžiasi nerasdami kur pabėgti nuo karščių. Feisbuke cirkuliuoja kažkieno dar pernai sudarytas „Berlyno oro kondicionierių žemėlapis“, kuriame nurodytos kavinės ir kitos viešos vietos su oro kondicionieriais. Pernai per karščių piką buvo išpirkti absoliučiai visi ventiliatoriai, todėl šiemet mačiau žmonių, jau iš anksto besinešančių ventiliatorių dėžes“, – pastebėjimais dalijosi Austė.
Ligoninėje guldomi į vėsesnes palatas
Vokietijoje, Koronos mieste dirbanti medikė Brigita sako, kad vokiečiams sunkiau pakelti ne pačius karščius, bet temperatūrų skirtumus.
„Mes dieną turime 34-35 laipsnius karščio pavėsyje, o tada naktį temperatūra krinta iki 15-16 laipsnių šilumos“, – teigė vietinėje ligoninėje dirbanti lietuvė.
Anot jos, juntama, kad į kliniką daugiau žmonių kreipiasi dėl dehidratracijos, galvos svaigimų. Ypač tuo skundžiasi širdies ligomis sergantys žmonės, senjorai, vaikai, nėščiosios. Pačioje ligoninėje darbo tempas išliko toks pats.
Visiškai nepasikeitė darbo sąlygos, dirbame pilnu krūviu, planinės operacijos neatidėtos, nes yra visur palaikoma pastovi temperatūra operacinė. Operacinės, pooperacinės, reanimacijos palatos turi pastovią temperatūrą, kuri svyruoja apie 20 laipsnių. Mūsų skyriaus viena pusė yra į rytuose, kita – vakaruose, todėl prioretizuotai pacientams būdavo duodamos vėsenės palatos“, – dėsto Brigita.
Paklausta kokia yra situacija su vandeniu, kadangi per karštesnes dienas Lietuvoje buvo problemų dėl to, lietuvė sako, kad Vokietijoje to nėra. Anot jos, vokiečiai rečiau geria vandenį iš čiaupo, tačiau masiškai perka jį prekybos centruose.
Taip pat, kad žmonės galėtų atsigaivinti, atpigintos kainos į viešuosius baseinus.
Pasipylė kraujas iš nosies
Italijoje, Turine, gyvenanti Viktorija konstatavo: karščiai šiomis dienomis nežmoniški. Jutiminė temperatūra kasdien sukasi ties 44–45 laipsniais, nėra net menkiausio vėjo.
„Turinas – verslo miestas, gyvenimas jame labai greitas ir įtemptas. Eismas čia sudėtingas, todėl nėra kuo kvėpuoti. Biuruose, parduotuvėse, namuose veikia kondicionieriai, bet kai reikia lakstyti iš susitikimų į susitikimus... Tarkime, man jau antra diena bėga kraujas iš nosies nuo karščių“, – neslėpė Viktorija.
Ji pasidžiaugė, kad bent jau vandens mieste užtenka, o prie ledų nusidriekusios didžiulės klientų eilės, todėl verslininkams tai geras laikas.
Turine Viktorija gyvena jau 4 metus, tačiau tokių aukštų temperatūrų birželio mėnesį nepamena: sunku ištverti karštį ir išlikti darbingam.