Skrydžiai į Amaną vykdomi du kartus per savaitę – galima skristi nepilnom keturiom dienom (penktadienis – pirmadienis ) arba visai savaitei. Mes skridome keturiom dienom, dėl to norėčiau pasidalinti, kaip suplanuoti būtent tokį maršrutą ir kiek pinigų tai kainuoja. Jei esate pasiryžę intensyviam keliavimui, tai per tokį laiką įmanoma pamatyti Amaną, Petrą, Vadi Rumo dykumą ir dar išsimaudyti Negyvojoje jūroje. Bet teks labai skubėti ir atsisakyti bet kokio ramaus poilsio. Mano patarimas būtų pasirinkti vis dėlto savaites atostogas Jordanijoje – šioje mažoje šalyje tikrai yra ką pamatyti.
Dar prieš kelione labai patogu įsigyti internete „Jordan pass“ – iš karto turėsite vizą ir galimybę nemokamai lankytis daugiau kaip 40 garsiausių Jordanijos turistinių vietovių. „Jordan Pass“ nėra pigus – jei pirksite variantą su Petros lankymu vienai dienai, sumokėsite apie 90 eurų. Pirkdami „Jordan Pass“ internete bet kokiu atveju sutaupysite pinigų ir laiko. Vietoje bus šiek tiek brangiau ir teks stovėti eilėje.
Prieš kelionę užsisakiau mašiną. Keturiom dienom nuomos kaina – apie 100 eurų. Važiuojant maršrutu Amanas – Petra – Rumo dykuma – Negyvoji jūra – Amanas išleidome dar apie 60 eurų degalams bei teko susimokėti 30 eurų baudą už greičio viršijimą. Policijos keliuose labai daug, dar turbūt neteko niekur matyti tiek daug pareigūnų. Policija tikrai neima kyšių, išrašo baudą mašinos dokumentuose, o grąžinant ją atsakingas darbuotojas juos patikrina – baudą tenka sumokėti vietoje ir dar su „mokesčiais“ už atsiskaitymą kortelę (apie 7 eurai).
Dėl nakvynių. Patariu rezervuoti tik pirmą – Amane. Vėliau geriau nakvoti „kur širdis nuves“ – per „booking.com“ sistemą visoje šalyje lengvai rasite jums patinkančią nakvynę. Amane nakvojome viešbutyje „The Amman Pasha Hotel“. Amane praleidome tik tą vieną vakarą. Nakvynė ten labai patogi dėl to, kad yra senamiesčio širdyje, prie senovinio amfiteatro. Dėka geros lokalizacijos galima nors kažkiek pajusti miesto atmosferą. Viešbutyje labai skanūs tradiciniai pusryčiai, o standartinis kambarys kainuoja apie 35 eurus. Visai šalia viešbučio yra automobilių stovėjimo aikštelė – už tai, kad naktį paliksite ten savo automobilį, teks sumokėti 3 eurus.
Amano gatvėmis vaikščiojome jau sutemus, bet pasirodė labai saugu, gyventojai malonūs, neįkyrūs. Jaučiama, kad kultūra labai vyriška – moterų gatvėse labai mažai, parduotuvės skirtos dažniausiai vyrams, panašiai su paslaugoms – matėme tik vyriškas kirpyklas. Teko matyti moteris už vairo, bet tik sostinės gatvėse.
Jordanijoje labai sunku gauti alkoholinių gėrimų, be to, jų kainos tikrai kosminės. Dar niekur neteko matyti tokio brangaus vyno arba alaus, tad jei mėgstate kelionėje vakarais pagurkšnoti kokį kokteiliuką, pirkite alkoholinius gėrimus dar Vilniaus oro uoste „duty free“ parduotuvėje. Butelis alaus kavinėje Amane ir kituose Jordanijoje miestuose kainuoja apie 10 eurų, paprasto vyno butelis – apie 35 eurus. Parduotuvėse alus kainuoja apie 5 eurus.
Po nakvynės Amane keliamės labai anksti ir po pusryčių traukiame Petros link – iki jos 240 km, keliai geri, tad jums reikės apie 3 valandų. Be navigacijos išvažiuoti iš miesto bus sunkoka, vairavimo kultūra yra tipiškai arabiška – visi be reikalo pypsi, važiuoja ne savo juosta, o ženklų labai mažai. Iki Petros veda du keliai – galima važiuoti autostrada. Vaizdai pakankamai monotoniški, vyrauja bespalvė plokštuma. Geriau rinktis kelią, vedantį palei Negyvąją jūrą – jis daug gražesnis, veda per kalnus, o vaizdai labai primena Kanarų salas – Fuerteventūrą bei Lansarotę.
Nemažai keliautojų į Jordaniją vyksta tik dėl Petros, ir dabar suprantu, kodėl. Tarp kalnų ir kanjonų pasislėpusi Petra tiesiog atima žadą. Senovinio miesto lankymui būtinai skirkite visą dieną – miesto teritorija didžiulė, o norint pajusti jo atmosferą reikia prisėsti, pabendrauti su vietiniais beduinais. (Apie pačią Petrą – kitame pasakojime). Kol grįžome atgal, jau beveik sutemo – matėme nuostabų saulėlydį virš Petros. Iš karto sėdome į mašiną ir patraukėme Rumo dykumos link – iki jos maždaug 100 kilometrų.
Važiuojant tamsoje vingiuotais keliais reikia maždaug dviejų valandų. Apie 20 valandą atsidūrėme prie Lankytojų centro. Išlipome iš mašinos, priėjome prie registratūros ir ten pat susipažinome su beduinu ir porele turistų iš Kinijos. Po penkių minučių jau sėdėjome beduino „Toyotos“ bagažinėje vežami naktį į Vadi Rumo dykumą. Nakvojome beduinų palapinėse – jie ten turi labai šiltus pledus, ir net vidury žiemos nebuvo šalta.
Na, o rytas dykumos širdyje – neįkainojama patirtis. Išėjusios ryte iš palapinės pirmą kartą pamatėme dykumą dienos šviesoje – vaizdas lyg Marse. Beduinai viskuo pasirūpina – padaro labai skanius pusryčius ir suorganizuoja jums ekskursiją po dykumą. Keliauti po Vadi Rumą galima džipu arba kupranugariais. Mes pasirinkome džipą – labai apsimoka važiuoti keturiese, kaina automatiškai krenta – už keturių valandų pasivažinėjimą po dykumą mokėjome 85 eurus keturiese. Už nakvynę su pusryčiais – 20 eurų už žmogų.
Taip, Jordanija tikrai nėra pigi šalis, kaip daugumai gali atrodyti. Bet už autentišką patirtį esu pasiryžusi mokėti visada. Mano nuoširdus patarimas – nevažiuokite į dykumą tik vienos dienos ekskursijai – būtinai praleiskite ten naktį. Galite nenakvoti Petroje, bet naktis dykumoje, beduinų palapinėje, yra visiškas „must do“. Pasilikite ten ilgiau dėl užburiančios tylos ir ramybės. Leiskite sau pajusti tą ramybę ir taiką širdyje, kurią taip sunku rasti šių dienų pasaulyje, kuriame nuolat girdime garsus ir gauname visokios informacijos. Dykumoje nėra jokio garso, viskas sulėtėja, nebeegzistuoja nei laikas, nei pasaulis – tokia energetika veikia labai raminančiai.
Dykuma atrodo turi penkiasdešimt oranžinės spalvos atspalvių, o tos spalvos keičiasi priklausomai nuo saulės padėties. Dabar nesistebiu, kodėl būtent šitoje vietoje buvo kuriami filmai apie Marsą ar kitas planetas. Per keturių valandų ekskursiją panagrinėjome dykumos gamtą – tarpeklius, tiltus primenančias arkas, uolas, smėlio kopas. Kiekviename sustojime gidas išverda beduinų arbatos, pabendrauja, papasakoja apie vietinių gyvenimą.
Vieta, kuri paliko didžiausią įspūdį – Burrah tarpeklis. Gidas palieka jus vienoje tarpeklio pusėje, o pasiima kitoje. Tarpeklis tęsiasi apie du kilometrus – juo einant jausmas lyg būtum kažkur Arizonoje, tarpeklio sienos iš abejų pusių dramatiškai kyla į viršų, o tu tarp jų eini saugus nuo saulės ir vėjo. Kitame – Khazali – tarpeklyje ant sienų išliko priešistoriniai piešiniai. Gidas parodė mums gamtos sukurtą uolų tiltą UmFruth, iš kurio stebėjome nuostabią dykumos panoramą.
Iš karto po ekskursijos sėdome į mašiną ir patraukėme Negyvosios jūros (300 km) link. Vaizdai nerealūs – atrodo, lyg būtum kažkur legendiniame JAV greitkelyje „Route 66“. Iki vakaro atvažiavome iki Negyvosios jūros ir apsistojome „prabangiausiame“ šios mūsų kelionės viešbutyje „Ramada Resort Dead Sea“. Kaina už naktį – 60 eurų. Tik įėjusios į kambarį kritom į lovą. Tokios intensyvios kelionės, ko gero, dar neturėjau – bet reikėjo tikrai pasistengti, kad suspėtumėm pamatyti viską per tokį trumpą laiką.
Ryte iš karto po pusryčių patraukėme paplūdimio link. Vaizdas tikrai nenuteikia poilsiui – nei gražu, nei tvarkinga, šalia vyksta kažkokie darbai. Bet labai smagu – išsitepame purvu ir einame plūduriuoti jūroje. Jausmas tikrai nepakartojamas – guli vandenyje ir „chillini“. Nuskęsti tikrai nepavyks. Labai įdomu, kad Negyvosios jūros regione temperatūra yra žymiai aukštesnė negu kitur Jordanijoje. Tą pačią dieną prie jūros buvo 25 laipsniai šilumos, o Amane – 13. Visi kuriozai dėl to, kad Negyvoji jūra – druskingiausias pasaulio ežeras ir žemiausia pasaulio vieta.
Mūsų skrydis 18 val., tad popiet jau traukiam į Amano oro uostą. Mūsų planas pavyko, pailsėsime lėktuve!
Kas nustebino Jordanijoje?
- Sulaukiu daug klausimų, ar Jordanijoje saugu keliauti savarankiškai? Man atrodo, turėtumėme nustoti mąstyti stereotipais. Jordanijoje, man atrodo, buvo net saugiau negu Lietuvoje. Paradoksalu – kelionėje apgavo mus ne arabas, o taksistas Lietuvoje, kuris vežė mano draugę iš Vilniaus oro uosto – už paslaugą užsiprašė 60 eurų.
- Jordaniečiai nepaprastai šilti ir malonūs žmonės. Jie neįkyrūs, tikrai niekas nebruks jums prekių ar paslaugų.
- Jordanijoje pakankamai daug autentikos, nors turizmas labai išvystytas.
- Brangu, kainos tikrai ne azijietiškos, kartais net brangiau negu Europoje, ypač alkoholis.
- Labai saugu, netgi keliaujant tik moterų kompanijoje
