Šaltos žiemos ir mažos šiltos patalpėlės
Japonija irgi gali pasidžiaugti keturiais metų laikais. Be ganėtinai karštos vasaros, spalvotų lapų rudens, sprogstančio pavasario, Japoniją lanko ir žiema, kuri, čia gali būti ir labai šalta (pasiekti net 25 laipsnius šalčio). O japonai, kitaip nei europiečiai, neturi centrinio šildymo (išskyrus šiauriausią salą Hokaidą).
Daugumos japoniškų tualetų sėdynės yra šildomos.
Šiomis dienomis pasišildymui dažniausiai naudojami kondicionieriai, kurie nustatomi šilto oro pūtimo režimu ir kambarys šiek tiek sušyla. Tokio šildymo minusas, kad kambaryje labai išsausėja oras bei išauga elektros sąskaitos. Be to, atidarius duris į koridorių, šiltas oras greitai ten pabėga.
Šaltomis dienomis maloniausia būti japoniškuose tualeto kambariuose, nes daugumos japoniškų tualetų sėdynės yra šildomos. Todėl tualete gera pasėdėti ne tik gamtinius reikalus atliekant, bet ir norint tiesiog maloniai sušilti. Europoje, JAV investuojama į šildomas automobilių sėdynes, o japonai pagalvojo, kad galima ir gamtinius reikalus atlikti nešąlant savo sėdimosios.
Jau pirmieji tualetai Japonijoje būdavo statomi išmaniai
Nuo seniausių laikų japonai stengėsi pasinaudoti gamtos sąlygomis, siekdami gyventi komfortiškiau. Ir čia ne tik apie tai, kad šiltųjų versmių vanduo buvo naudojamas maudymuisi arba grindiniam šildymui. Tualetai dažnai buvo įrengiami virš griovių ar net upelių, kad taip būtų galima išmatas nuplauti toliau nuo namų. Tai laikoma pirmąja primityviausia nuleidžiamų tualetų forma.
Kaip ir daugumoje pasaulio vietų pirmieji tualetai buvo skirti ne sėdėti, o pritūpti. Sėdimi tualetai čia atsirado tik XX a. pradžioje, tačiau tik po Antrojo pasaulinio karo taip vadinami „vakarietiško tipo“ tualetai imti naudoti masiškai.
Dabar viešose vietose japonai mieliau renkasi tualete tupėti, o ne sėdėti.
Internete galima rasti informaciją, kad ir dabar viešose vietose japonai mieliau renkasi tualete tupėti, o ne sėdėti, nes viešus tualetus laiko nehigieniškais. Tačiau tik vienoje vietoje Tokijuje radome tupimą tualetą. Tai irgi buvo naudinga, nes šis tualetas šalia turėjo pakabintą naudojimosi instrukciją, todėl pagaliau sužinojome, į kurią pusę atsisukus tokiame tualete reikia atlikti gamtinius reikalus.
Japonai ištobulino sėdimus tualetus
Kai po 1977 m. vakarietiško stiliaus tualetų pardavimas aplenkė tupimo stiliaus tualetų pardavimą, japonai ėmėsi inovacijų. Dabar tualetai čia jau nebevadinami „vakarų“ stiliaus. Čia rasite tik ypatingus japoniškus tualetus, kuriuose gamtinių reikalų atlikimas pakeltas į visai kitą lygį. Namuose turėti „japonišką“ tualetą yra dažno azijiečio svajonė. Turtingesniuose namuose ji noriai išpildoma. Pavyzdžiui, ir mes, gyvendami Taivane, viename vonios kambaryje turime „japonišką“ tualetą.
Gamtinių reikalų atlikimas pakeltas į visai kitą lygį.
Pradžioje bidė funkcijas atliekančias tualetų sėdynes japonai importavo iš JAV, bet paskui užsibrėžė patys ištobulinti technologiją. Japoniškus klozetus parduodančios kompanijos pačios internete dalijasi informacija apie sėdynių tobulinimą. Čia buvo ne tik teoriškai skaičiuojama, bet ir darbuotojai turėjo pasėdėti ant konstruojamų sėdynių ir išbandyti jų veikimą. Buvo netgi tiriama, kokia yra aukščiausia žmogaus pakeliama temperatūra, siekiant, kad nebūtų nukentėjusių nuo per karšto vandens.
Tokie bandymai gal ir atrodo juokingai, bet yra labai naudingi, nes mūsų, nemokantys tokiais tualetais naudotis, bet smalsūs vaikai po pirmo pasėdėjimo japoniškame tualete buvo ne tik visur aplink klozetą vandens prilaistę, bet ir patys peršlapę. Todėl gerai, kad paspaudus mygtuką netikėtai iššaunančios vandens srovės temperatūra saugi net jautriai vaikiškai odai.
Kaip nepasimesti tarp gausybės mygtukų?
Taigi naudotis japoniškais tualetais irgi reikia išmokti. Čia ne taip, kaip esame įpratę – neužteks tik paspausti vienintelį matomą mygtuką, patraukti už virvelės ar pasukti rankenėlės.
Pirmas vaizdas visada priverčia pasimesti, nes užrašai japoniškais rašmenimis, todėl neaiškūs. Nors gamintojai vis dažniau iliustruoja žodžius paveikslėliais ar naudoja anglų kalbą, dažnai galima rasti ir senesnių modelių, kuriuose užrašai mums nesuprantami. Nuomojamuose kambariuose į tualetą dažnai keliaudavau su telefonu, kuris padėtų išversti ir nepasimesti toje mygtukų gausoje.
Naudotis japoniškais tualetais irgi reikia išmokti.
Vandens nuleidimo mygtukai dažniausiai yra atskirai nuo kitas funkcijas vykdančio blokelio, atrodo kitaip, todėl būna gana aiškūs. Kiti mygtukai jau priverčia pasukti galvą. Dažniausiai pirmas – arba pažymėtas kita spalva, arba dar kitaip išskirtinis būna mygtukas 止 (tome), reiškiantis „stop“ ir nutraukiantis visas vykdomas procedūras, jei netyčia susipainiojote ir paspaudėte ne tą mygtuką, kurio norėjote.
Kitos japoniškų tualetų funkcijos
おしり (oshiri) – šis mygtukas padės pašalinti nešvarumus iš nugaros pusės po didesnio pasituštinimo. ビデ (bide) – bide funkcija, arba kitaip, vartotojo nuprausimas iš priekio. 水勢 (suisei) – mygtukas (ar mygtukai) padės kontroliuoti vandens slėgį. Dažnai tam naudojami du sujungti mygtukai, kurių vienas vandens srovės stiprumą didina, kitas – mažina.
Dar galima rasti mygtuką „ノズル“, kuris angliškai verčiamas kaip „wand clean“ ir dažnai turi paveikslėlį su kibirkštis leidžiančia lazdele. Tai verčia vakariečius juokauti, kad šie tualetai skirti burtininkams. Atseit čia jie gali išsiplauti savo burtų lazdeles, nes šios angliškai taip pat vadinamos „wand“. Kalbant rimtai, šis mygtukas dezinfekuoja patį vandens purkštuką, kuris paduoda vandenį apsiprausimui.
Rečiau matyti mygtukai, padedantys reguliuoti vandens purkštuko kampą, vandens nudžiovinimo po apsiprausimo stiprumą, automatinį tualeto išsivalymą po pasinaudojimo ir kiti. Bet sėdint tualete nebūtina spaudyti visų matomų mygtukų, todėl dažniausiai net nereikia žinoti, ką tie kiti užrašai reiškia.
Technologijos padeda spręsti ir japoniško kuklumo problemas
Pastebėjome, kad įvairūs mygtukai prie japoniškų tualeto sėdynių dažnai skiriasi, bet vienas yra visada – garso efekto mygtukas. Pasirodo, kad ypač japonės jaučiasi nepatogiai, kad joms būnant tualete kiti žmonės girdi iš jų kabinos sklindančius garsus. Todėl dažnai tualetu besinaudojantys žmonės du kartus nuleidžia vandenį – vieną kartą pradėdami naudotis, kitą kartą baigdami. Taip jie gal ir išvengia nepageidaujamų garsų sklidimo į lauką, bet tuo pačiu ir bereikalingai didina vandens sąnaudas.
1988 m. pradėtas pardavinėti įrenginys, kuris skleidžia tekančio vandens garsą.
Todėl išmanias tualeto sėdynes kuriančios kompanijos sugalvojo instaliuoti garso mygtuką. 1988 m. pradėtas pardavinėti įrenginys, kuris skleidžia tekančio vandens garsą. Todėl dabar žmonės tualete gali išsiversti tik su vienu vandens nuleidimu ir, teigiama, kad taip sutaupoma apie 20 litrų vandens per kiekvieną vizitą į tualetą.
Kadangi informacijos rinkimo vardan, visur smalsiai spausdavau minėtą garso mygtuką ir viešuose tualetuose girdėjau tik tekančio vandens melodiją arba baltąjį triukšmą, kuriuo užgožiami tualeto naudotojo leidžiami garsai. Gaila, nepavyko išgirsti linksmesnių melodijų, apie kurias teko tik skaityti. Jas turbūt gali pasirinkti tie, kurie įsirengia tokį mygtuką namų tualete.
Kiek leistumėte sau investuoti į stebuklingą tualetą?
Įsirengti japonišką klozetą mums įprastame vonios kambaryje nėra pigus malonumas, nes neužteks tik nusipirkti puikiąją sėdynę. Gali prireikti renovuoti visą vonios kambarį. Tokį klozetą reikia papildomai prijungti prie elektros, kad jos pagalba pats kilnotųsi tualeto dangtis ir sėdynė būtų šilta. Tada – arba prijungti šiltą vandenį iš šilto vandens sistemos, arba įrengti nedidelį elektrinį vandens šildytuvą, kuris leistų visada apsiprausti maloniai šiltu vandeniu.
Mygtukai, vandens purkštuko valdymas irgi vyksta elektros pagalba. Jei bus norima investuoti į savaime išsivalančio klozeto funkciją, tai dar labiau išaugins išmanaus tualeto kainą. Bet kūrėjai stengiasi pasiūlyti taupyti padedančius modelius. Pavyzdžiui, išmaniosios technologijos gali pamatuoti kuriuo laiku tualetu daugiausiai naudojamasi ir šildyti vandenį bei sėdynę tik tada, kai reikalinga.
Ir, nors dabar sunku patikėti, teigiama, kad japoniškų tualetų įrengimas galiausiai atsiperka. Kadangi sumažėja tualetinio popieriaus poreikis, paskaičiuota, kad po dviejų metų pigiausias japoniško tualeto modelis jau padeda sutaupyti. O jeigu dar pagalvotume apie medžius, kurie nebus nukirsti tualetinio popieriaus gamybai. Be to, tai didina ir būsto vertę – bent jau Azijoje pirkėjai daug mieliau renkasi tuos butus, kuriuose yra įrengtas japoniškas tualetas.
