Kintai, 2018 m., antrasis etapas Kintai–Juodkrantė.
Po kapitonų pasitarimo visi eina į savo laivus, kuriuose ruošia bures startui. Kuriame planus, kaip buriuosime. Išgirdęs signalą, kad reikia atsišvartuoti ir vykti į starto vietą, aš atrišinėjau laivo virves.
Atšvartuojant laivą, pamačiau, kad į mūsų laivą „Dreverna“ įlipo dvi merginos. Jos pačios tiksliai nežinojo, kur pateko. Kiek laiko, kur, kaip grįšim – visi šie klausimai joms nerūpėjo. Norėjo tik išbandyti šią patirtį.
Tai jos sugalvojo irgi visai ekspromtu, maudėsi visai šalia laivų ir sumąstė tokią atrakciją.
Pasiruošėme startui, pasikėlėme bures, išjungėme variklį ir laukėme signalo pradėti regatą.
Vėjas susilpnėjo iki tiek, kad vanduo liko kaip veidrodis.
Vėjas buvo palankus, rytų krypties, todėl lengvai atsidūrėme netoli negyvųjų kopų. Vieną po kito lenkėme laivus, buvo tikėtasi 1–2 vietos. Kai pasiekėme „negyvąsias“ kopas, kurios yra didžiausios smėlėtos kopos visoje Kuršių nerijoje, vėjas susilpnėjo iki tiek, kad vanduo liko kaip veidrodis. Visi laivai stovėjo lyg inkarus įmetę. Daug bendravome savo laivuose ir su gretimų laivų įgulomis, laiko turėjome į valias.
Nematant jokio vėjo sustiprėjimo, laivai pradėjo naudoti kartis, irklus, kad tik judėtų į priekį. Mūsų laivas didžiausias ir sunkiausias, sveriantis 18 tonų, palyginimui – kiti laivai svėrė 6, 5, 3 tonas ir t. t., todėl mūsų irklavimas atrodė duodantis mažiausiai pastangų.
Pasiekus vietą, kur buvo galima liesti dugną, šokome į vandenį ir pradėjome laivą stumti rankomis. Čia ir pasirodė, kad mūsų neplanuotos pakeleivės irgi yra įgulos dalimi, jos irgi šoko į vandenį stumti laivo.
Su tokiu labai mažu progresu praleidus porą valandų, vėjas pakilo, bet kardinaliai pakeitė savo kryptį. Vėjas visada pakeis kryptį, jeigu jis staiga išsijungia, yra štilis.
Pasiekus vietą, kur buvo galima liesti dugną, šokome į vandenį ir pradėjome laivą stumti rankomis.
Tuo metu tas pasikeitimas buvo labai ne mūsų naudai. Tai – vakarinis vėjas, per kurį buvo labai sunku pasiekti Juodkrantę. Bandėme buriuoti stačiai į vėją, bet dreifuojant buvo visiškai nesėkmingai praleistos dar dvi valandos. Teko padaryti keletą vendų (posūkių į vėją), kad pasiektume Juodkrantę. Apie prizinę vietą galėjome jau tik pasvajoti.
Iš Juodkrantės mūsų pakeleives parvežėme su automobiliu į Kintus. Su viena iš jų, Ona, bendraujame iki šiol, kasmet prisijungia prie mūsų regatų, man atvykus į Vilnių studijuoti, tai buvo žmogus, kuris supažindino su miestu, aprodė gražiausius kampelius.
Apie prizinę vietą galėjome jau tik pasvajoti.
Tą pirmą susipažinimo dieną ji įkvėpė, kaip kartais reikia būti paprastam, atsipalaidavusiam ir visur ieškoti nuotykių. Jos net nežinojo, kaip grįš iš Juodkrantės, bet tai joms būtų tik dar vienas nuotykis.
Kviečiame dalyvauti konkurse „Menas keliauti. Menas patirti“, kurį organizuoja LITEXPO paroda ADVENTUR kartu su keliautojais ir nuotykių ieškotojais Vytaru Radzevičiumi ir Martynu Starkumi.
Keliaujate, atostogaujate, ieškote nuotykių, ar įdomiai leidžiate laiką kartu su draugais ar šeima? Siųskite savo nuotraukas, dalinkitės istorijomis ir kiekvieną savaitę laimėkite parodos ADVENTUR partnerių prizus. Visi konkurso dalyviai varžysis dėl pagrindinio konkurso prizo – kelionės į Ispaniją įsteigto „Tour Spain“ kartu su „Kelionių Akademija“, kurios nugalėtojas bus paskelbtas sausio 27 d. Martyno Starkaus ir Vytaro Radzevičiaus kelionių šou metu.
