Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Lietuviai vis dažniau renkasi gamtos turizmą

Lietuviškos gamtos mylėtojai ir kiti, norintys pažinti savo krašto gamtos ypatumus, tikrai turi nemažai galimybių tai padaryti. Šiuo metu Lietuvoje yra penki nacionaliniai, trisdešimt regioninių parkų, trys valstybiniai ir du kultūriniai rezervatai, apie tris šimtus draustinių ir daugiau nei penki šimtai valstybės saugomų objektų.
Nacionalinis lankytojų centras
Nacionalinis lankytojų centras / Šarūnės Janušonytės/15min nuotr.

Visomis šiomis teritorijomis ir objektais Lietuva gali didžiuotis ir juos verta saugoti. Dalis iš jų yra pripažinti ir pasaulyje, įtraukti į pasaulinius kultūros paveldo UNESCO, gamtos paveldo NATURA 2000, bei saugomų pelkių ir pelkynų sąrašą pagal RAMSAR konvenciją.

AFP/„Scanpix“ nuotr./UNESCO ženklas
AFP/„Scanpix“ nuotr./UNESCO ženklas

Vis daugiau žmonių renkasi pažintinį gamtos turizmą, Lietuvoje pastaraisiais metais iškilo ir nemažai apžvalgos bokštų, pažintinių takų, kurie sulaukė daug lankytojų iš Lietuvos ir kitų šalių. Geriausias to pavyzdys - pernai Anykščių regioniniame parke atidarytas medžių lajų takas, sutraukęs gausybę turistų ne tik iš Lietuvos.

Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Viešųjų ryšių skyriaus vedėjos Dianos Rakauskaitės, ateityje apžvalgos bokštų planuojama įkurti ir daugiau. Vienas iš jų turėtų būti pastatytas Nemuno kilpų regioniniame parke, Birštone. Šis turėtų būti aukščiausias iki šiol įrengtas apžvalgos bokštas Lietuvoje, nuo jo turėtų atsiverti nuostabus vaizdas į Nemuną.

Gamtos turizmą mėgstantys keliautojai, lankydamiesi nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, gali ne tik pasimėgauti gamta, pasivaikščioti ir atsipalaiduoti, tačiau ir sužinoti naujų, įdomių dalykų, pažinti Lietuvą.

Mėgstantys naujas žinias keliautojai, lankydamiesi saugomuose parkuose, įdomių žinių gali pasisemti beveik visuose nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose įkurtuose lankytojų centruose. Juose apžvelgiama svarbiausia to parko informacija, augmenija, gyvūnija, lankomi objektai. O svarbiausia, kad lankytojų centrai įrengti labai interaktyviai, pasitelkiant naująsias technologijas, vaizdus, garsus, o kai kur net ir kvapus, tad ekspozicijos įtraukia ir vaikus ir suaugusius.

Visas saugomas teritorijas jungiantis Nacionalinis lankytojų centras veikia Vilniuje. Jame kaupiama informacija apie visas saugomas Lietuvos teritorijas, nacionalinius ir regioninius parkus, rezervatus, galima susipažinti ir su viso pasaulio gražiausiomis saugomomis teritorijomis. Jo lankytojai klausosi gamtos garsų, žiūri vaizdo filmus ir net gali paliesti titnagą ar dinozaurų amžius menančias fosilijas. Centre vykdomos ir įvairios edukacinės programos mokiniams.

Šarūnės Janušonytės/15min nuotr./Nacionalinis lankytojų centras
Šarūnės Janušonytės/15min nuotr./Nacionalinis lankytojų centras

Nors lietuvių ir užsieniečių, besidominčių Lietuvos saugomis teritorijomis, augmenija, gyvūnija, nykstančiomis rūšimis, lankytinais objektais, keliaujančių pažintiniais gamtos takais, lankančių pažintinius apžvalgos bokštus daugėja, tačiau, pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus Alberto Stanislovaičio, bendras visuomenės požiūris į saugomas teritorijas ir jose taikomus draudimus išlieka gana neigiamas.

Maždaug 17,5 procento visos Lietuvos teritorijos, yra valstybės saugomos kaip gamtinis, kultūrinis ar istorinis paveldas. Šiose teritorijose, priklausomai nuo jų statuso, galioja tam tikros taisyklės, kaip galima ar negalima elgtis. Būtent dėl šios priežasties kai kurie piktinasi, kad negali kur panorėję susikurti laužo, grybauti ar net pasistatyti namo. Tačiau, pasak A.Stanislovaičio, šie draudimai yra labai svarbūs norint išsaugoti Lietuvos gamtos paveldą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos