Ar žinojote, kad beveik visa dabartinės Baltarusijos teritorija daugiau nei keturis šimtus metų buvo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės, tai yra – mūsų valstybės, sudėtyje? Kai lietuvis Gediminas pastūmė Lietuvos sienas į Rytus, tada dabartinės Baltarusijos teritorijos ilgam tapo mūsiškėmis.
Geri buvo tada mūsų valdovai, stiprūs, spardė rusams užpakalius, net dūmai rūko. Ir tik XVIII a., kai bendri Lietuvos ir Lenkijos valdovai darydami nesąmones po truputį parceliavo mūsų valstybę, jos teritorijas vis labiau jungėsi rusai ir kiti pašlemėkai. Tada ir netekome Baltarusijos. Ją pasiėmė rusai ir iš esmės nuo tada ją ir turi, nepaisant kokia nepriklausoma Baltarusija apsimeta esanti.
Paskaičiavau, kad prieš prasidedant pandemijai buvau įpratęs lankytis Baltarusijoje kone kasmet. Man ten visai patiko. Aišku, ne taip kaip Ukrainoje, bet vis tiek. Ir ne taip patiko, kad norėčiau joje gyveni – sergėk Viešpatie, aš ne tik nenoriu joje gyventi, bet noriu, kad ta šalis būtų kuo toliau nuo Lietuvos, ji mums neša nelaimes. Bet keliauti joje patikdavo.
Dažniausiai įspūdžiai iš kelionių po Baltarusiją būdavo malonūs, tačiau buvo viena kelionė, kai gavau ir mėšlo dozę.
