Praeitoje dalyje pasakojau kaip lygiai prieš metus šiame mieste švenčiau numirėlių šventę. Ir ne virtualiai, o realiai. Toliau norėjau pasakoti, kas dar gero vyksta Orleane be numirėlių ir vudu garbinimo, bet protingi žmonės mane paprotino, kad reikėtų pasakoti, kas JAV vyksta dabar, o ne prieš metus.
Pamaniau, kad galimai jie gali būti teisūs ir nutariau savo pasakojimą apie linksmąjį Naująjį Orleaną palikti linksmesniems laikams, o tuo tarpu šiandien dėmesį nukreipti ten kur jau gerą pusmetį jis ir taip nukreiptas – į koronavirusą. Kadangi ši rubrika yra apie keliones, tad vėl keliaukime į JAV ir pažiūrėkime kaip viskas šioje valstybėje atrodo šiandien. Keliaukime, be abejo virtualiai, nes kaip žinia, šiandien realiai keliauti į JAV nėra galima.
Kaip kelionės pagrindą, aplink kurį lipdysiu šį pasakojimą, imsiu praeitų metų rudens kelionę į JAV, kai koronavirusas dar nesibeldė į mūsų kiemą. Tada, be Naujojo Orleano grožėjausi auksiniu rudeniu rytinės JAV pakrantės šiaurinėje dalyje esančioje Meino valstijoje.
Iš kur žinau kaip ten dabar, paklausite jūs? Turiu draugų, su kuriais nuolat bendrauju. Be to, mano mama gyvena Meine, tad informaciją apie besikeičiančią situaciją gaunu reguliariai ir iš pirmų lūpų. Šįsyk ji ir bus apie šią nedidelę šiaurinę JAV valstiją.
Šiaip skirtingose JAV valstijose koronaviruso situacija yra skirtinga ir nuolat keičiasi. Vienoms valstijoms pandemija kerta stipriau, kituose mažiau. Tai priklauso nuo daugelio veiksnių, tiek geografinių, tiek socialinių. Atokesnės, mažiau gyventojų turinčios valstijos yra geresnėje padėtyje.
Viena tokių yra ir jau minėta šiaurinė Meino valstija. Pirmiausia, ji yra saugesnė dėl savo kaimiškumo. Meine nėra didelių miestų, kur sparčiai plistų užkratas, mažai daugiabučių, ne tiek daug masinio susibūrimo vietų, čia didelės erdvės, daug gamtos ir mažai žmonių.
Žinoma, valstija saugosi ir pati. Saugojimasis nėra kažkoks stebuklingas. Kaip ir mūsuose, čia uždarose patalpose nešiojamos kaukės, ribojami masiniai renginiai, ligoninėse, senelių namuose ir kituose įstaigose periodiškai testuojami darbuotojai, uždraustas ligonių lankymas, restoranuose privaloma laikytis atstumo ir panašūs dalykai.
Iš tokių įdomesnių ribojimų yra tai, kad sveiko maisto parduotuvėse prekių nebegali pasirinkti pats, jos yra supakuotos ir turi rinktis iš to kas pasiūlyta. Pats pomidoro ar krapo pasiimti negali.
Pandemijos pradžioje buvo uždrausta paplūdimiuose daryti viską, išskyrus vaikščiojimą. Kita vertus, o ką dar juose galima daryti pavasarį, kai Atlante vanduo dar šaltas? Šito iki galo taip ir nesupratau.
Kai kuriuose bažnyčiose į vidų gali patekti ne daugiau penkiasdešimt žmonių. Kiti laukia lauke kol koks nors prisimeldęs parapijietis išeis ir jie galės pakeisti išėjusįjį. Bažnyčiose sėdima per šešių pėdų atstumą. Sakyčiau, tai yra toks ritualinis atstumas, nes egzistuoja serialas „Šešios pėdos po žeme“, kuriame šis dydis nurodomas kaip duobės gylis kapinėse, į kurį nuleidžiamas numirėlis. Matėte gal šį serialą? Aš visą peržiūrėjau, labai patiko.
O šiaip daug dalykų vyko panašiai kaip pas mus. Tai yra, pandemijos pradžioje pavasarį, viskas masiškai buvo uždaryta, tačiau po kiek laiko ėmė atsidarinėti. Pas mus atidarinėjimas buvo sietinas su mažėjančiu viruso protrūkiu, tačiau JAV jis nelabai mažėjo, tik Meine įstaigos vis tiek ėmė atsidarinėti.
Kuo dar įdomus Meinas pandemijos metu? Gal bus keista, bet yra dalykų, dėl kurių ne tik ši, bet ir kitos rečiau apgyvendintos, mažiau judrios, kaimiškos valstijos išlošė. Pandemijos metu nemenkai pakilo nekilnojamojo turto jose kainos. Tai paaiškinama, kad didelių miestų gyventojai gal būt praradę darbus, galbūt ėmę dirbti nuotoliniu būdu, galbūt tiesiog bijodami užsikrėsti, metėsi į kaimus kur yra mažiau žmonių ir didesni atstumai tarp jų.
Gal bus keista, bet yra dalykų, dėl kurių ne tik ši, bet ir kitos rečiau apgyvendintos, mažiau judrios, kaimiškos valstijos išlošė.
Mano pažįstama Meino gyventoja, turinti svečių apgyvendinimo biznį, nespėja suktis. Jei daug kur viešbučiai skundžiasi netekę klientų ir priversti atleidinėti darbuotojus, tai taip tikrai nevyksta Meine. Mano minėta pažįstama susiduria su nuo koronaviruso bėgančių gyventojų anšlagu iš tokių tirštai apgyvendintų vietų kaip Niujorkas, San Franciskas, Čikaga ar Los Andželas. Ji sako, kad jos valdomo nekilnojamo turto vertė pakilo iki 2008 metų pasaulinės finansinės krizės lygio, o svečiai stovi eilėse pasiruošę sumokėti už pagyvenimą šalia miško nemenkus pinigus.
Man pasakojo, kad namų paklausa Meine yra labai padidėjusi ir pardavėjui pasakius pardavimo kainą, pirkėjas pats ją padidina, kad pardavėjas nepasirinktų kito pirkėjo. Anot mano pažįstamos, tokių laikų čia dar nėra buvę. Žinoma, aš čia pasakoju apie Meiną, bet panaši situacija yra ir daugumoje kitų rečiau apgyvendintų JAV valstijų.
Ką kalba ir kaip elgiasi žmonės? Matyt kaip ir pas mus – įvairiai. Jau minėtoje apgyvendinimo įstaigoje yra reikalavimas bendrose erdvėse būti su kaukėmis. Vieni svečiai tą priima normaliai, kiti protestuoja ir nepaklūsta - bando vaikščioti be kaukių. Tada pyksta ir skundžiasi tie, kurie nori būti su kaukėmis. Būna, kad neklusnieji, paprašyti užsidėti kaukes, taip supyksta, kad net išvažiuoja kitur gyventi. Tačiau taip būna rečiau, nes greituoju būdu rasti kur gyventi nebūna lengva.
Ką šiaip kalba žmonės? Kaip ir pas mus – viską. Vieni paniškai bijo, kiti laikosi saugumo instrukcijų ir į dalykus žiūri blaiviai, treti daro pokyčius gyvenime taikydamiesi prie naujos realybės, dar kiti - neigia virusą ir bando gyventi kaip ir anksčiau. Skirtumas nuo mūsų gal būt yra toks, kad JAV gyventojų požiūris į situaciją yra labai politizuotas.
Pavyzdžiui, jei respublikonai su D.Trumpu priešaky sakys, kad virusas yra niekas, dauguma jų rinkėjų sakys tą patį. Ir atvirkščiai, jei demokratai su Bidenu sakys, kad tuoj nuo koronaviruso visi mirs, jų rinkėjai tuo tikės analogiškai.
Susidaro įspūdis, kad kai kurie žmonės žiūri ne į realią situaciją, o aklai tiki ką sako jų palaikomi politikai ir netiki ką sako oponentai. Negirdėjau, kad pas mus būtų kažkas panašaus, kad pavyzdžiui, Landsbergis su Karbauskiu apie pandemiją kalbėtų totaliai priešingus dalykus. JAV yra didesnis pasiskirstymas ir politikavimas šia tema.
Tai buvo pasakojimas orientuotas į tai, kaip gyvena ramesnės valstijos. Kitoje dalyje apžvelgsime kas vyksta šiek tiek judresnėse vietose, pavyzdžiui didelius pokyčius išgyvenančiame San Francisko mieste ir pasidomėsime kaip pasikeitė ir kokių ribojimų sulaukė JAV vidaus keliautojai.
