Tikiu, kad Ukraina susigrąžins ir visas, iki šio karo okupuotas teritorijas, įskaitant Donbasą ir Krymą. Tiesa, su pastaruoju nebus lengva. Yra tikimybė, kad Krymas į Ukrainos sudėtį gali grįžti net ne po karo, o po ilgesnio laikotarpio, prieš tai pergyvenęs kokio nors laisvojo miesto ar panašų statusą.
Tarsi nujausdamas, kad ateina sunkūs laikai, prieš pandemiją skraidžiojau į Ukrainą po keliskart per metus.
Aišku, visa tai bus ateityje, o kol tai neįvyko, apžvelkime kaip ši nuostabi šalis gyveno prieš ją užplūstant užpuolikų ordoms. Tarsi nujausdamas, kad ateina sunkūs laikai, prieš pandemiją skraidžiojau į Ukrainą po keliskart per metus ir išmaišiau ją skersai išilgai. Tai labai puiki šalis, mano viena mėgstamiausių.
Tačiau savo ciklą apie Ukrainą pradėsiu nuo kiek senesnės kelionės į Ukrainą, kuri įvyko dar prieš Krymo okupaciją, o tada – po truputį prieisime ir prie šių dienų.
Tiesą sakant, labai džiaugiuosi, kad spėjau apsilankyti dar neokupuotame Kryme, nes po okupacijos tai tapo ne tik labai sudėtinga ir brangu, bet ir morališkai žema. Labai sudėtinga, nes į Krymą reikia vykti per Rusiją. Brangu, nes keliauti per Rusiją yra daug toliau, be to, ir Rusijos vizos nėra pigios. O morališkai žema, nes taip yra išduodama Ukraina.
Į Krymą reikia vykti per Rusiją.
Aišku, jei Ukrainos pareigūnai sužinotų apie tokią viešnagę, yra tikimybė prisidirbti ne tik moraliai. Greičiausiai Krymo lankytojui būtų uždrausta lankytis Ukrainoje. Dabar nesugalvoju, kaip jie tą galėtų sužinoti, tačiau kam rizikuoti? Krymas to nėra vertas.
Krymas yra pusiasalis Juodojoje jūroje. Gilioje senovėje jis ėjo iš rankų į rankas, kol galiausiai pateko į Rusijos imperijos, o vėliau ir į Sovietų Sąjungos sudėtį. 1954 m. tautų draugystės vardan jis buvo perduotas Ukrainos SSR, bet pati Ukraina buvo SSRS sudėtyje. Suirus SSRS, Ukraina gerus dvidešimt metų buvo iš esmės vasalinė valstybė, tačiau po Maidano reikalai kiek pasikeitė.
