Ta proga ukrainietiškas pajuokavimas šia tema: Ukrainos policija sustabdo automobilį lietuviškais registracijos numeriais ir negali patikėti – prie vairo tikras lietuvis. Arba dar vienas: Ukrainoje dabar važinės ne tik automobiliai lietuviškais registracijos numeriais, bet tokiais skraidys ir Bayraktaras.
Šitas gal kiek liūdnesnis, žinant, kokius siaubus patiria mums broliška šalis, tačiau pats faktas, kad lietuviai susimetė ant Bayraktaro, yra nuostabus.
Praeitoje dalyje taip pat rašiau, kokius įspūdžius patyrėme dabar labai nelaimingu tapusiame Charkivo mieste. Kitas mūsų kelionės po Charkivo tikslas buvo ketvirtas pagal dydį šalies miestas Dnipras.
Pradėjus domėtis juo, sužinojome, jog sovietmečiu Dnipras buvo uždaras užsieniečiams miestas. Šis faktas jau pats savaime mums sukėlė didelį susidomėjimą. Gal ten vyko kažkas neregėto ir mistiško, galvojau. Bet dalykas buvo paprastesnis – sovietmečiu mieste veikė raketinių ginklų gamykla, kuri buvo slapta ir gamino rimtus ginklus. Joje dirbo geriausi sovietų specialistai.
Sovietmečiu Dnipras buvo uždaras užsieniečiams.
Oficialiai buvo skelbiama, kad gamykla gamina sulčiaspaudes, mikserius ar kitokius rakandus. Toks melas buvo apgailėtinas, nes net 60 proc. miesto gyventojų ir jų šeimų buvo su šia gamykla susieti darbo santykiais ir žinojo, ką ji iš tiesų gamino. Sugriuvus Sovietų Sąjungai miestas buvo atvertas visiems norintiems.