Lietuvio nuotykiai Abchazijoje (7): čia – saulė, jūra, paplūdimiai, bet iki Havajų toli

Ar esate girdėję terminą „šliaužianti okupacija“? Liaudiškai kalbant, tai yra procesas, kai okupuojamo objekto užėmimas vyksta lėtai, beveik nepastebimai ir tas objektas, kurį laiką gali net nesuvokti, kad yra okupuojamas. Pats žodis okupacija gali turėti ir platesnę prasmę, bet mes čia nesimėtykime ir pakalbėkime apie suverenios valstybės teritorijos užgrobimą.
Suchumis, Abchazija
Suchumis, Abchazija / Vaido Mikaičio nuotr.

Lietuva irgi yra patyrusi šliaužiančią okupaciją. Turbūt visi žinome istoriją, kai 1940 m. birželio 15 d. paryčiais Stalinas įteikė Lietuvos delegacijai ultimatumą, kad, jei ši nevykdys nurodytų veiksmų, purvinų autų sovietinė driskių armija įžengs į Lietuvą.

Vienas iš tų nurodytų veiksmų kaip tik ir buvo rusų armijos įleidimas į Lietuvą. Ta prasme, Lietuvai nebuvo palikta jokių šansų. Lietuva ultimatumą priėmė ir tą pačią dieną tapo okupuota. Tai buvo jau tiesioginė okupacija.

Vaido Mikaičio nuotr. / Suchumis, Abchazija
Vaido Mikaičio nuotr. / Suchumis, Abchazija

Tačiau šliaužianti okupacija prasidėjo daug anksčiau. Jau 1939 m. spalį Lietuva su Sovietų Sąjunga pasirašė savitarpio pagalbos sutartį, pagal kurią Lietuva atgavo Vilnių, tačiau tuo pat metu įsileido ir dvidešimt tūkstančių sovietų kareivių į šalies teritoriją.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis