Turizmo sektorius išlieka viena sparčiausiai visame pasaulyje augančių verslo šakų. „2013-siais aptarnavome apie 60 tūkst. klientų, 2014-siais – apie 73 tūkst., na o šiais metais tikimės pasiekti 75 tūkst. skaičių“, – tokius duomenis pateikia kelionių organizatoriaus „Tez Tour“ viešųjų ryšių ir rinkodaros skyriaus vadovė Inga Aukštuolytė.
Pašnekovės teigimu, pigių skrydžių bendrovių dėka per pastarąjį dešimtmetį labai išsiplėtė kelionių geografija – atsirado daugybė naujų krypčių. „Vis labiau patyrusiam lietuvių keliautojui stengiamės paruošti naujų kelionių krypčių, pavyzdžiui, 2014 metais pradėjome organizuoti keliones į Kiprą ir Sardiniją“, – pasakoja I.Aukštuolytė.
Didėjanti kelionių paklausa verčia pasitempti ir pačius kelionių organizatorius: kasmet rengti gidų atrankas, nemažai investuoti į jų mokymus ir sistemingą aptarnavimo kokybės gerinimą.
„Tez Tour“ duomenimis, daugiausia keliauja turintys vidurinįjį (67 proc.) ir aukštąjį (26 proc.) išsilavinimą asmenys, kurių namų ūkyje vienam asmeniui per mėnesį tenka nuo 145 – 289 eurų (40 proc. apklaustųjų) iki 290 – 434 eurų (26 proc. apklaustųjų).
2014-ųjų duomenimis, dažniausiai kelionei išleidžiama 289 – 434 eurų – šią sumą įvardijo 37 proc. respondentų. 35 proc. už kelionę sumoka 434 – 579 eurų. Daugiau nei 579 eurų už kelionę išleidžia apie 15 proc. žmonių, kurių namų ūkyje vienam asmeniui per mėnesį tenka daugiau nei 434 eurų.
Poilsiauti – į Turkiją, Slidinėti – į Austriją
„Tez Tour“ atstovės pastebėjimu, šalys-favoritės pastaruosius kelis metus išlieka praktiškai tos pačios. Tai Turkija, Bulgarija, Ispanija su Tenerifės ir Maljorkos salomis priešakyje, taip pat populiariosios Graikijos salos.
„Absoliuti lyderė šiuo metu yra Turkija. Ji poilsiautojams iš Lietuvos siejasi su geru oru, aptarnavimu ir kokybišku maistu“, – teigia I.Aukštuolytė.
Pašnekovės pastebėjimu, tokios kultūriškai nuo Lietuvos besiskiriančios šalys kaip Turkija ar Egiptas mūsų poilsiautojams yra komfortiškos dėl to, kad šie patenka į kurortines zonas, kuriose infrastruktūra ir aptarnavimas puikiai išvystytas, ir prie atvykėlio labai prisitaikoma.
Tačiau keliautojai, vykstantys į šiuos kraštus savarankiškai kartais gali patirti nesklandumų: „Iš keliaujančiųjų savarankiškai galima išgirsti ir baisokų istorijų apie nuolat gendančius autobusus, košmariškas sąlygas per ekskursijas ar bauginančiai ant tavęs esančius daiktus apžiūrinėjančius vietos gyventojus.“
I.Aukštuolytės teigimu, Lietuvoje nemažą paklausą turi paplūdimio poilsis: „Nuo senų laikų lietuviai vykdavo poilsiauti į Palangą ir leisdavo laiką pajūryje, todėl jiems atostogos pajūryje – poilsis, kuris niekuomet neprailgsta. Tačiau yra tautų, kurioms toks poilsis yra nesuprantamas.
Pavyzdžiui, Japonai praktiškai nesimaudo jūroje, nesidegina ant smėlio, todėl jiems dažniausiai artimesnis pažintinis turizmo sektorius.“
Tiesa, poilsines keliones lietuviai dažniausiai yra linkę paįvairinti papildomomis ekskursijomis, susiplanuoti savo alternatyvią pažintinę programą.
Slidinėjimo keliones, pašnekovės teigimu, lietuviai dažniausiai renkasi Austrijos kalnų kurortuose. Nors, kainų požiūriu, patrauklesni galėtų būti Austrijos kaimynystėje esantys Slovakijos kurortai, tačiau dalis slidininkų pripažįsta, jog kurortų kokybė šioje šalyje vis dėlto skiriasi.
Politinių neramumų ir katastrofų poveikis
2014-tųjų vasarą sudrebinusi Malaizijos lėktuvo katastrofa, kurios metu buvo numuštas „Boeing 777“, skridęs iš Amsterdamo į Kvalą Lumpūrą, sukėlė nemažai baimės visiems, lėktuvą, kaip transporto priemonę, pasirinkusiems žmonėms.
Praėjus keletui mėnesio po šios nelaimės, „Tez Tour“ vykdė bendrinę gyventojų apklausa apie keliones ir keliavimo būdus. „Spinter tyrimų“ pateiktuose duomenyse dėmesį patraukė žmonių baimė skristi lėktuvu – 2014-ųjų vasarą ją nurodė net 15 proc. respondentų, kai prieš metus, 2013-aisiais, skristi lėktuvu bijojo 7 proc. žmonių.
„Po Malaizijos lėktuvo katastrofos sulaukdavome poilsiautojų skambučių, kurie teiravosi, kodėl tebeskraidoma virš Ukrainos, kai skridome tik virš saugios Vakarų Ukrainos dalies, per kurią skraidė ir visų kitų Europos šalių lėktuvai. Todėl natūralu, tokios katastrofos veikia žmones, ir kai kurie pasirenka pažintinę kelionę autobusu“, – situaciją komentuoja I.Aukštuolytė.
Tačiau pašnekovės teigimu, kelionė autobusu negali pakeisti skrydžio lėktuvu, ypač tuomet, kai šalis skiria dideli atstumai, vandenynai. Praėjus kuriam laikui po nelaimių, keliautojų baimės atslūgsta.
Keliautojų preferencijas lemia ir neramumai šalyse. Dėl pastarųjų metų politinių judėjimų smarkūs turistų srautų bangavimai vyko Egipto kryptimi. Iki pirmųjų politinių neramumų Egiptas buvo gana stiprus Turkijos konkurentas (ypač žiemą).
Šaltuoju metų laiku prie Raudonosios jūros įsikūrusi valstybė buvo populiariausia kryptis, kurią rinkosi saulės išsiilgę lietuviai.
„Džiugu, kad nurimus neramumams, Egiptas vėl tampa viena populiariausių žiemos krypčių, ir turistų srautai į šią faraonų žemę sparčiai auga“, – teigia I.Aukštuolytė.
Norintiems sužinoti daugiau apie aktyvų poilsį bei keliavimo galimybes, siūlome apsilankyti sausio 23–25 dienomis „Litexpo“ parodų rūmuose organizuojamoje tarptautinėje turizmo ir aktyvaus laisvalaikio parodoje „ADVENTUR 2015“, kur bus galima ne tik susipažinti su Lietuvos ir užsienio turizmo ir poilsio galimybėmis, bet ir paragauti įvairių pasaulio šalių virtuvės patiekalų, patirti emociją „Noriu keliauti čia ir dabar!“ bei pasisemti šaunių idėjų ateities kelionėms.
