Viena jų yra ta, jog prieš dešimtmetį į aukščiau paminėtus atostogų kraštus tiesiog nebuvo patogių skrydžių. Žemų kainų oro linijos jau buvo įsitvirtinusios Lietuvoje, tačiau kryptys, bent kažkiek galėjusios apsimesti atostoginėmis, buvo į Ispanijos ar Italijos didmiesčius. Tačiau tai buvo didmiesčiai, o ne kurortai, todėl Kroatija vis dar buvo pranašesnė už visas atostogų salas, kurios yra lengvai pasiekiamos dabar, nes į ją buvo galima tiesiog nuvairuoti iš bet kurio gintarinės tėviškės kampelio.
Kita priežastis, kodėl buvo galima pamanyti, kad Kroatija galėjo tapti nebe tokia populiari, yra ta, jog per paskutinį dešimtmetį lietuviai praturtėjo ir ėmė išgalėti brangesnius atostogų variantus.
Taip, gali skųstis infliacija, maisto kainų pasiutpolkėmis, energetikos kaštų klumpakojais, bloga valdžia, paprastų žmonių genocidu, gėjais, žydų sąmokslu, farmacininkų mafijomis, skiepų karteliais ir panašiomis nesąmonėmis, bet fakto nepakeisi – lietuviai yra daug turtingesni nei buvo prieš 10 metų. Todėl galint išgalėti Meksiką, Maldyvus, Tailandą ar Šri Lanką, natūralu, jog europietiškoji Kroatija gali pasirodyti atgyvena.
Taip galvojau ketindamas nebetęsti pasakojimo apie kelionę po Kroatiją, bet geri žmonės mane atkalbėjo, teigdami, jog Kroatija vis dar yra labai populiari ir žmonės vis dar gausiai keliauja į ją vasaroti, tik garsiai apie tai nerėkauja.
Išties, kai pagalvoju, stebint visokius po pasaulį besibastančius influencerius, girtis tokiais paprastais dalykais kaip Kroatija atrodys gal ir nepatogu, bet mes juk nesistengiame gyventi kitų gyvenimų, ar ne? Jei mums Kroatija patinka, tai ir vykime į ją.
