Autoriaus filmus galima rasti „Youtube“, sekite naujienas „Facebook“ ir „Instagram“, o daugiau straipsnių – tinklaraštyje „Journey.lt“.
Nepaisant to, kad tie išpumpuoti pinigai nugula korumpuotųjų kišenėse, turizmo tokioje didelėje šalyje kol kas nėra.
Angola – turtinga, bet ir skurdi šalis
1975 m., po ilgo karo, Angola tapo nepriklausoma nuo Portugalijos, tačiau netrukus čia prasidėjo pilietinis karas, trukęs iki 2002 m.
Ši Afrikos šalis turi gausius gamtinius išteklius, įskaitant naftą. Pasibaigus pilietiniam karui, jos ekonomika sparčiai augo. Kita vertus, daugumos Angolos gyventojų gyvenimo lygis yra labai žemas ir tokie rodikliai, kaip gyvenimo trukmė bei naujagimių mirtingumas, išlieka vieni blogiausių pasaulyje. Šaliai taip pat būdinga didelė ekonominė nelygybė, nes didžioji jos turtų dalis priklauso labai nedidelei gyventojų daliai.
Luanda – milijonus gyventojų turinti Angolos sostinė
Luandos miesto ir priemiesčių ribose gyvena daugiau nei 10 mln. žmonių. Tai ir pagrindinis šalies uostas, ir pramonės centras.
Komerciniai ir pramonės kvartalai išsidėstę aplink giliavandenį uostą. Pagrindinės eksporto prekės: nafta, kava, deimantai, geležies rūda, žuvies produktai. Čia perdirbama nafta, gaminamos transporto priemonės, tokios, kaip krovininiai triračiai motoroleriai, priklausantys kinams. Taip pat išvystyta tekstilės ir maisto pramonė.
Čia yra didelis oro uostas ir geležinkelio mazgas, susisiekiantis su Ndalatando geležies kasyklomis, kurios neseniai vėl pradėjo kasti geležies rūdą, nes per pilietinį karą traukinio linijos buvo sunaikintos. Spėkite, į kurią šalį daugiausiai eksportuojama ši žaliava? Ogi vėl išgirsite Kinijos vardą.
Luandą 1576 m. sausio 25 d. įkūrė portugalų tyrinėtojas Paulo‘as Diasas de Novaisas. Iš pradžių mieste gyveno 100 kolonistų šeimų ir 400 kareivių.
Nuo XVII a. iki 1836 m. tai buvo pagrindinis uostas, pro kurį iš Afrikos į Braziliją buvo gabenami vergai, tuometinę portugalų koloniją. Į šią prekybą buvo įsivėlę vietiniai vadai ir kariai ir iš jos praturtėję. XVII a. imbangalai tapo pagrindiniais mbundų konkurentais tiekiant vergus Luandos turgui. Šeštajame to amžiaus dešimtmetyje per metus būdavo parduodama iki 10 tūkst. vergų.
Angola skendi korupcijoje
Spėkite, kas yra turtingiausia moteris Afrikoje? Ogi Angolos prezidento duktė Isabel do Santos. Ji yra paskirta valstybinės naftos kompanijos direktore. Jos turtas sukrautas privatizuojant naftos ir deimantų verslus.
Kadangi Angolos biudžete naftos eksportas sudaro net 90 proc., ji po Nigerijos yra antroji pagal dydį naftos eksportuotoja Afrikoje bei 14-oji pasaulyje.
Taigi, nekeista, kaip korumpuotoje šalyje pinigai suteka į valdančiųjų rato kapšą. Juokingiausia, kai paprašiau vietinių papasakoti apie savo prezidentą, jie jį įvardijo kaip labai gerą ir daug padariusį dėl šalies. Aišku, nesudėtinga atrodyti sunkiai dirbančiu ir pasišventusiu tarnauti savo šaliai, kai valdai televiziją ir kitas žiniasklaidos priemones.
Korupcija, milžiniška socialinė atskirtis, demokratijos stygius – tai tik maža dalis šios Afrikos šalies bėdų.
Daugelis vadinamojo dabartinio Angolos elito atstovų baigė mokslus Lisabonoje, Londone ar Keiptaune. Dabar jiems tėvynėje susiklostė labai geros sąlygos siekti karjeros. Tačiau iš visų 30 mln. Angolos gyventojų toli gražu ne visi mėgaujasi prabanga ir geru gyvenimu.
Korupcija, milžiniška socialinė atskirtis, demokratijos stygius – tai tik maža dalis šios Afrikos šalies bėdų. Tarptautinės organizacijos Angolai pagal korupcijos indeksą skyrė 10 nuo galo vietą viso pasaulio sąraše.
Daugelis aukščiausių Angolos pareigūnų, verslininkų ir kitų elito narių gyvena labai gerai. Jie uždirba milžiniškus pinigus, moka didžiules sumas už savo namus, jachtas ir automobilius, tačiau didžioji dalis šalies gyventojų glaudžiasi lūšnynuose ir gyvena žemiau skurdo ribos.
Sostinės Luandos lūšnynuose gyvena beveik du trečdaliai (iš visų 10 mln.) šio didmiesčio gyventojų. Nameliai čia mediniai, o maistas gaminamas bendrai lauko virtuvėse. Gatvėse mėtosi šiukšlės, nėra geriamojo vandens, žmonės maudosi ir prausiasi purvinoje lagūnoje, kurioje jie dar ir atlieka gamtinius reikalus. Šie žmonės priversti išgyventi vos už 2 dolerius per dieną.
Keliaujant prie manęs prieidavo vietiniai gyventojai ir prašydavo duoti darbo. Galvodavo, kad esu vietinis verslininkas ir galiu jiems pasiūlyti užsidirbti. Bendrai susidariau įspūdį, kad jiems per mėnesį uždirbant apie 50 dolerių galima pragyventi.
Gatvėse mėtosi šiukšlės, nėra geriamojo vandens, žmonės maudosi ir prausiasi purvinoje lagūnoje, kurioje jie dar ir atlieka gamtinius reikalus.
Bendraudamas su įvairiais žmonėmis, susidariau vaizdą, kad mokėti tiek mažai – normali praktika. Dėl labai didelio gyventojų prieaugio visur vyrauja nežmoniška bedarbystė. Jeigu darbdavys portugalas, mokama šiek tiek daugiau – 70 dolerių. Kaip man jie sakė – kažkaip amoralu mokėti 50.
Tai – viena jauniausių populiacijų pasaulyje
Dėl didelio gimstamumo ir trumpos gyvenimo trukmės Angola yra viena jauniausių populiacijų pasaulyje. Vidutinis gyventojo amžius yra tik 16 metų. Palyginimui, Japonijos ar Vokietijos siekia 48 metus. Spėkite, koks Lietuvos? Ogi netoli Europos vidurkio – 44 metai.
Angoliečių šeimoje vidutiniškai yra 6 vaikai. Ir, tikiu, kad skaičius realiai didesnis, nes kaimo ir genčių vietovėse vaikai neregistruojami, neturi jokių dokumentų. Tada jų ten gali būti dar daugiau. Sparčiausiai pasaulyje nykstanti populiacija yra Pietų Korėjoje ir Singapūre. Ten vaikų šeima turi vidutiniškai po 1. Lietuvoje – tik vidutiniškai 1,5 šeimoje.
Tie, kas sako, kad arabų ar azijiečių populiacija pasaulyje didėja sparčiausiai, nėra teisūs. Jie vidutiniškai šeimose turi tik apie 2 vaikus. O Afrikoje vidutiniškai gimsta net 5 ar 6 vaikai.
Kuo šalis labiau atsilikusi, negaunanti mokslo, tuo ir vaikų daroma daugiau. Kuo šalis yra giliau kapitalizme, tuo žmonės darosi savanaudiškesni ir vaikų susilaukti nenori. Beje, vedlys skundėsi, kad turi jau 4 vaikus ir daugiau nenori, nes sunku juos išmaitinti.
Angola galėtų lenkti daugelį pasaulio šalių
Angolos turtingas žemės ūkio sektorius yra pagrindinis pragyvenimo šaltinis daugumai šalies gyventojų. Pagrindiniai žemės ūkyje auginami produktai yra kava ir cukranendrės. Auginami kukurūzai, sizalis, medvilnė, tabakas, bananai. Šaliai svarbi žvejybos pramonė. Auginami galvijai, avys, ožkos, kiaulės.
Kaip ir minėjau, Angola turtinga mineraliniais ištekliais. Nafta yra pelningiausias produktas, teikia 50 proc. šalies BVP ir 90 proc. šalies eksporto. Deimantų kasyba taip pat yra svarbi ekonomikos šaka. Išgaunamos ir gamtinės dujos. Šalis, be geležies rūdos, turi ir fosfatų, vario, aukso, boksitų, urano išteklių. Angoloje yra metalų, žuvies, mėsos apdirbimo, cemento, tabako, tekstilės gamybos pramonė.
Taigi, valdant šalį protingai, ji galėtų lenkti daugelį pasaulio šalių. Deja, čia įsivešėjusi korupcija, gyventojai neragauja mokslo. Tokią populiaciją lengviau suvaldyti negu išsimokslinusią.
Autoriaus filmus galima rasti „Youtube“, sekite naujienas „Facebook“ ir „Instagram“, o daugiau straipsnių – tinklaraštyje „Journey.lt“.
