Jūrinių pramogų prasme ši vasara man buvo labai aktyvi – atostogavau net trijuose šalies kurortuose. Tiesa, šįkart nepavyko realizuoti savo kasmetinio atostogų Lenkijos pajūryje ritualo. Dėl to kaltinu vienas žemų kainų oro linijas, netikėtai nutraukusias skrydžius iš Vilniaus į Gdanską.
Aš ne fūristas, kad visą dieną sukiočiau baranką.
Aišku, prie didelio noro į tą Gdanską galėjau ir nuvairuoti (jis iš Kauno be sustojimų yra pasiekiamas per geras 6 valandas), bet to principingai nedariau – aš ne fūristas, kad visą dieną sukiočiau baranką. Nes juk aišku, kad be sustojimų nuvažiuoti nepavyks – tai tas, tai anas, žiūrėk, jau ir vairuoji visą dieną. O juk dar ir atgal tiek pat. Žodžiu, potencialus vairavimas man pasirodė per sudėtingas ir šiemet Lenkijos jūrą su apgailestavimu teko praleisti.
Bet kaip ten sako primityvi patarlė apie duris ir langus? Vieną uždaro, kitus atidaro. Netekęs Lenkijos nusprendžiau aplankyti kraštus, kuriems šiaip jau retai randu laiko. Kalbu apie Latvijos bei Estijos pajūrį. Kodėl ten vykstu retai? Nes abi šalys man visada atrodė nuobodokos. Bet dabar nusprendžiau suteikti joms dar vieną šansą. Be to, apsidžiaugiau pamatęs, jog šių šalių pakrantėje yra nudistų paplūdimiai, kuriuos bus galima aprašyti, tad paskubėjau išvykti, kol džiaugsmas nepraėjo.