Štai neseniai kartu apžvelgėme ką tik vykusį referendumą Moldovoje. Tai buvo balsavimas dėl įstojimo į ES kaip strateginio tikslo įrašymo šalies konstitucijoje. Jį tik per plauką laimėjo proeuropietiška šalies orientacija, o aš stebėjausi, kaip tiek daug įvairaus plauko problemų turinti valstybė vis dar gali gręžiotis atgal. Tačiau, žinokite, labiau nei Moldova mane nustebino Gruzija, kurioje praeitą savaitgalį taip pat vyko rinkimai. Tiesa, parlamento. Jie bei pati šalis ir bus mūsų šiandienos tema.
Jau daugiau nei 10 metų jie renka prorusišką valdžią.
Iškart pasisakysiu, kodėl tą šalį vis dar vadinu rusiškuoju Gruzijos vietovardžiu, o ne pas mus rekomenduojamu Sakartvelu. Pirmiausia dėl to, kad prie naujojo pavadinimo niekaip nepriprantu. Galėčiau, aišku, pasistengti ir persilaužti, bet dabar jau ir patys gruzinai savo veiksmais rodo, kad jiems to visai nereikia.
Ką turiu galvoje? Ogi tą, kad jau daugiau nei 10 metų jie renka prorusišką valdžią. Ir ne bet kokią, o vis labiau linkstančią į diktatūrą.
